kombinatòrinė lògika, matematinės logikos kryptis, tirianti kombinatorius (funkcijų operacijas) ir jų savybes.
Atsirado 20 amžiaus pradžioje, pradininkas M. Šeinfinkelis (Rusija); svarbiausi atstovai – H. B. Curry (1930 pirmasis pavartojo kombinatorinės logikos terminą), R. Feysas, J. B. Rosseris.
Kombinatorinės logikos pradinėmis sąvokomis laikoma funkcijos ir jos taikymo argumentui sąvokos. Atitinkamai apibendrinus funkcijos sąvoką kintamieji eliminuojami ir pakeičiami funkcijomis.
Kombinatorinė logika taikoma matematinėje lingvistikoje, programuotų kalbų teorijoje.
L: H. B. Curry, R. Feys Combinatory Logic Amsterdam 1958.
314
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.