komendántas (pranc. commandant – vadas), ginkluotųjų pajėgų pareigūnas (karininkas), atsakingas už karių drausmę ir tarnybą kuriame nors kariniame objekte ar rajone. Gali būti didelių įgulų, geležinkelio ar vandens kelio ruožų, aerodromų, jūrų uostų, kai kurių štabų ir kitų karinių įstaigų etatinis komendantas. Per kovos veiksmus skiriami maršrutų, sutelkimo rajonų ir kiti neetatiniai komendantai. Šalyje paskelbus karo padėtį gali būti skiriami miestų ar aukštesniųjų administracinių teritorinių vienetų komendantai. Lietuvoje tokiu atveju kariuomenės vadas skiria apskričių komendantus, jų sprendimai privalomi savivaldos institucijoms; kai šios negali veikti, komendantas atsako už jų funkcijų vykdymą. Vyriausybei sustabdžius apskrities viršininko įgaliojimus, jo funkcijas vykdo komendantūros. Komendanto įgaliojimus, veiklos tvarką nustato, veiklą prižiūri kariuomenės vadas. Lietuvoje 1918–20 buvo miestų ir apskričių, vėliau iki 1940 – Kauno miesto, Klaipėdos kr. ir apskričių komendantai; jie turėjo didelę administracinę valdžią.
645