komèrcinė paslapts, ūkio subjektui priklausanti techninė, technologinė, komercinė, organizacinė ar kita versle naudojama informacija, kuri turi realią ar potencialią ekonominę vertę dėl to, kad nėra žinoma visuomenei ir nėra teisėtai prieinama kitiems asmenims.
Lietuvoje pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis teisinius santykius dėl komercinės paslapties, yra Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001). Jis nustato 3 būtinas sąlygas informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi: turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys; įstatymine tvarka ji negali būti laisvai prieinama; informacijos savininkas ėmėsi protingų veiksmų jos slaptumui išsaugoti. Kai kurie įstatymai apibrėžia, kokia informacija negali būti laikomi komercine (gamybine) paslaptimi, pvz., Buhalterinės apskaitos įstatyme (2001, įsigaliojo 2002, nauja redakcija 2015, įsigaliojo 2016) teigiama, kad įmonės finansinės atskaitomybės rodikliai negali būti komercinė paslaptis.
2956