Kòmija (komių ir rusų k. Komi), Kòmijos Respùblika (komių k. Komi Respublika, rus. Respublika Komi), yra Rusijos Federacijoje, Rytų Europos lygumos šiaurės rytuose. Plotas 416 774 km2. 996 400 gyventojų (2005); gyvena rusai (58 % Komijos gyventojų), komiai (23 %), ukrainiečiai (8 %), baltarusiai, totoriai. Sostinė – Syktyvkaras (244 500 gyventojų, 2005). Kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2006): Vorkuta (127,5), Uchta (127,0), Usinskas (30,6), Inta (30,1), Pečiora (28,9). Miesto gyventojų 75,5 %. Gyventojų vidutinis tankis 2,4 žm./km2 (tankiausiai gyvenama Pečioros ir Vyčegdos slėniuose). Komija suskirstyta į 20 rajonų.
Komijos šiaurinė dalis (apie 10 % respublikos teritorijos) yra už Šiaurės poliaračio. Iš pietryčių į šiaurės vakarus tęsiasi Timano kalvagūbris, Komijos rytuose – Šiaurės, Poliarinis ir Priešpoliarinis Uralas (didžiausias aukštis 1895 m, Narodnajos kalnas), tarp Uralo ir Timano kalvagūbrių – Pečioros žemuma, pietuose – Šiaurės skliautakalvių dalis. Yra karstinių reljefo formų. Klimatas Komijos didžiojoje dalyje vidutinių platumų žemyninis, šiaurėje ir šiaurės vakaruose – subarktinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –17 °C (pietvakariuose) iki –20 °C (šiaurės rytuose), liepos atitinkamai 17 ir 12 °C. Per metus iškrinta nuo 700 mm iki 1500 mm (kalnuose) kritulių. Žiemos ilgos ir šaltos, dažna slėgių ir temperatūrų kaita, būna viesulų. Didžiausios upės – Pečiora su intakais Usa ir Ižma, Vyčegda su intakais Sysola ir Vyme, Mezenė. Didžiausi ežerai – Jamo ir Sindorsko. Dirvožemiai daugiausia jauražemiai. Komijos didžiausią dalį užima taiga; už Šiaurės poliaračio – miškatundrė ir tundra. Daug pelkių. Miškai užima 74,6 % Komijos teritorijos (daugiausia eglynai ir pušynai; yra kedrų, kėnių, maumedžių). Veisiasi rudieji lokiai, briedžiai, kiaunės, poliarinės lapės, kiškiai, voverės, iš paukščių – tetervinai, kurtiniai, antys, jerubės, baltieji tetervinai. Jugydvos nacionalinis parkas, Pečioros‑Ilyčiaus rezervatas.
Gaunama nafta (10,3 mln. t, 2004), didžiausi telkiniai – Usinsko, Vozeisko, Verchnevozeisko ir Jaregos, gamtinės dujos (3,7 mlrd. m3, 2004), didžiausias – Vuktylos telkinys. Eksploatuojami Pečioros anglių baseino telkiniai – Vorkutos, Vorgašoro, Intos (14,7 mln. t, 2004), titano rūdos (apie 50 % Rusijos išteklių) telkiniai – Jaregos (didžiausias telkinys Rusijoje) ir Pižemsko. Kasama degieji skalūnai (Vyčegdos ir Pečioros skalūnų baseinas), durpės. Dideli mangano, chromo, aliuminio (boksito), vario, polimetalų, volframo, molibdeno, bismuto, niobio, tantalo rūdų, aukso, platinos grupės mineralų, sidabro, deimantų, terminio ir mineralinio vandens ištekliai. Elektros energiją tiekia šiluminės elektrinės ir hidroelelektrinės. 2004 pagaminta 8,6 mlrd. kWh elektros energijos.
Didžiausią pramonės produkcijos dalį (53,1 %) sukuria anglių, naftos ir dujų pramonė. Per metus perdirbama apie 4,5 mln. t naftos; naftos perdirbimo didžiausias centras – Uchta, gamtinių dujų – Sosnogorskas. Gaminama dyzelinas, mazutas, benzinas. 24,1 % pramonės produkcijos sukuria miško ruošos, medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus pramonė. Miško ruošos įmonių daugiausia yra Vyčegdos, Pečioros ir Mezenės upių baseinuose (2004 pagaminta 676 000 m3 pjautinės medienos). Medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus pramonės centrai – Syktyvkaras ir Žešartas; kasmet pagaminama apie 580 000 t popieriaus (daugiau kaip 1/7 Rusijos popieriaus produkcijos), apie 200 000 t kartono. Statybinių medžiagų pramonės įmonės gamina gelžbetonines ir betonines konstrukcijas, cementą, termoizoliacines medžiagas. Tekstilės pramonės centras – Syktyvkaras (bendrovė Komiteks pagamina apie 60 % visų Rusijos neaustinių medžiagų). Siuvimo pramonės įmonių daugiausia Sosnogorske ir Vorkutoje. Maisto pramonės įmonių daugiausia Syktyvkare (malimo, mėsos, pieno) ir Pečioroje (mėsos, makaronų). Žemės ūkio naudmenos užima apie 1 % Komijos teritorijos, iš jų 24,6 % – ariamoji žemė. Auginama javai, daržovės (daugiausia bulvės), pašariniai augalai. Žemės ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, arkliai, Komijos šiaurėje – elnininkystė, kailinių žvėrių medžioklė. Paukštininkystė. Transporto tinklas menkai išplėtotas. Per Komijos teritoriją eina Kotlaso–Vorkutos geležinkelis. Laivuojama Pečiora ir Vyčegda (iš viso 2800 kilometrų). Dujotiekių 3500 km, naftotiekių (Usos–Uchtos ir Uchtos–Jaroslavlio) 700 km (2004). Seriogovo balneologijos kurortas.
Švietimas
Dėstomosios kalbos yra rusų ir komių (komių kalba). 2006 buvo 94 ikimokyklinės įstaigos, 540 bendrojo lavinimo mokyklų (180 000 mokinių), 20 koledžų ir specialiųjų vidurinių mokyklų, 30 licėjų ir technikumų (iš viso juose mokėsi 30 000 mokinių). Veikia Komijos valstybinis pedagoginis institutas (įkurtas 1932 Syktyvkare), Uchtos valstybinis technikos (įkurtas 1967), Syktyvkaro valstybinis (įkurtas 1972) universitetai, Uchtos valstybinis industrijos institutas, Sankt Peterburgo kasybos instituto filialai, Sankt Peterburgo miškų technikos akademijos Syktyvkaro miškininkystės institutas; iš viso 11 000 studentų. Yra daugiau kaip 20 mokslo tyrimo įstaigų, svarbiausia – Rusijos mokslų akademijos Uralo skyriaus Komijos mokslo centras (įkurtas 1944), susidedantis iš 6 institutų (Biologijos, Geologijos, Kalbų, literatūros ir istorijos, Fiziologijos, Chemijos, Socialinių ekonominių ir energetinių šiaurės problemų), Vilgorodo biologijos mokslinių tyrimų stoties, t. p. Pečioros anglių, Pečioros naftos mokslinio tyrimo ir projektavimo, Pečioros miško pramonės institutai. 2006 dirbo apie 2000 mokslo darbuotojų. Veikia 443 bibliotekos (visų bibliotekų fonduose 9 mln. egzempliorių), apie 100 muziejų, iš jų didžiausi – Nacionalinis muziejus, turintis 13 filialų, Nacionalinė, Vorkutos kraštotyros galerija.
-Komijos kultūra