Kòmijos istòrija
Ikivalstybiniai laikai ir viduriniai amžiai
Žmonės dabartinėje Komijos teritorijoje apsigyveno maždaug prieš 70 000 metų. Pirmo tūkstantmečio po Kristaus antroje pusėje iš finougrų genčių susidarė etninis vienetas, iš kurio kilo komiai. Jų protėviai vertėsi medžiokle, žvejyba, lydimine žemdirbyste, gyvulininkyste, amatais. 11–14 a. komių gentys mokėjo duoklę Naugardo respublikai. 14–15 a. pabaigoje juos pradėta stačiatikiškai krikštyti, bet pagonybės liekanų išliko net 20 amžiuje.
Rusijos ir SSRS valdymas
1478 Komijos teritorija prijungta prie Maskvos valstybės, į ją ėmė keltis rusų kolonistai. 15 a. pabaigoje rasta vario rūdos, sidabro, 17 a. – naftos. 17–18 a. imta daugiau išvežti kailių, žuvų, 18 a. įsteigta ketaus, plieno lydymo gamyklų. Iki baudžiavos panaikinimo (1861) dauguma komių buvo valstybiniai valstiečiai. Komija jau 19 a. antroje pusėje buvo Rusijos imperijos tremties vieta. Jos teritorijoje vyko 1917–22 Rusijos pilietinio karo veiksmai.
Vorkutos šachtos (1954–55)
Vorkutos lagerio pastatai (20 a. 6 dešimtmetis, Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Įsitvirtinus sovietų valdžiai, 1921 Rusijos Sovietų Federacinėje Socialistinėje Respublikoje sudaryta Komių autonominė apygarda, 1936 ji pertvarkyta į Komių Autonominę Sovietų Socialistinę Respubliką. Sovietų Sąjungoje Komija tapo viena didžiausių tremties ir kalinimo vietų (Intlago, Sevželdorlago, Uchtiužemlago, Vorkutlago ir kitos lagerių grupės). Nuo 4 dešimtmečio čia tiesti geležinkeliai, plėtota pramonė, kasyba; plačiai naudotas nemokamas ar menkai apmokamas politinių kalinių ir tremtinių darbas. Nuo 6–7 dešimtmečio, pradėjus intensyviau eksploatuoti Komijos gamtinius išteklius, atsikėlė daug atlyginimų ir lengvatų suviliotų imigrantų (1939 komiai sudarė 72,5 %, 1989 – 23 % Komijos gyventojų; atvykėlių nuo 1945 padaugėjo trigubai). Mažėjo komių, kalbančių gimtąja kalba.
Komijos Respublika
Žlungant SSRS 1990 paskelbtas Komijos suverenitetas, 1992 03 pasirašyta sutartis dėl priklausymo Rusijos Federacijai. Smunkant pramonei Komijos gyventojų mažėjo: 1990 – apie 1,2 mln., 2019 – apie 830 000. 1994 per naftotiekio avariją nafta išsiliejo 67 km2 plote; užterštos upės, kilo grėsmė gyvūnijai.
Nuo 1994 plėtojamas mokymas komių kalba, kuri (kaip ir rusų) paskelbta valstybine; 2014 komių kalba buvo dėstoma 97 % Komijos mokyklų. Nors komiai respublikoje tebėra tautinė mažuma (2019 sudarė apie 23 % visų gyventojų) Komijoje nuosekliai puoselėjamas senasis finougrų paveldas (steigiami etnografiniai muziejai), gyvenviečių, gatvių pavadinimai, kelio ženklai rašomi komių ir rusų kalbomis.