Kòmijos lietùviai
Komija. Tremtiniams atvežė vandens (priekyje – buvęs partizanas P. Šaulys)
1941 iš SSRS okupuotos Lietuvos į Komiją atgabenta 1500 žmonių, daugiausia šeimos (moterys su vaikais ir seneliai, nes vyrai buvo atskirti nuo šeimų). Daugiausia lietuvių buvo apgyvendinta pas vietinius komius ir buvusių tremtinių lenkų apleistuose barakuose: Syktyvkaro apylinkių kaimuose – apie 500, Kortkeso rajone apie 225, Ust-Kulomo rajone apie 570 žmonių. Lietuviai kirto mišką, plukdė sielius, vasarą dirbo žemės ūkio darbus, plytinėse. 1943 dalis darbingų vyrų perkelta į Vorkutą, vėliau jie ten išsikvietė šeimas. Apie 30 % lietuvių mirė tremtyje. Išmirė ištisos šeimos – Teklė ir Porfirijus Kimontai ir keturi jų vaikai, Jonas Skirmontas ir trys jo dukros; Komijoje mirė kunigo Maironio sesuo P. Mačiulytė, grafas J. Plateris. 1945 07 į Komiją, daugiausia į Kožvos (690 žmonių) ir Troicko-Pečiorsko (605 žmonių) rajonus, atitremta 1400 lietuvių, 31 % jų mirė tremtyje. 1945–48 į Komijos Intlagą, Sevželdorlagą, Uchtižemlagą, Ustvyklagą, Vorkutlagą ir kitus lagerius atgabenta apie 17 000 lietuvių, apie 10 % jų čia mirė.
1945 11 Lietuvos mokytojų ir Komijos tremtinių pastangomis į Lietuvą buvo parvežta 12 našlaičių, 1946 06 mokytojai Petras Monstavičius ir Marcelijus Ignatavičius į Lietuvą parvežė 54 vaikus. 1949–56 Komijos lageriuose kalinta apie 11 500 lietuvių, apie 6 % jų mirė, tarp jų generolas J. Juodišius, filosofas L. Karsavinas, visuomenės veikėja E. Putvinskienė-Putvienė; čia kalėjo keliautojas A. Poška, vyskupas P. Ramanauskas, kunigai A. M. Dobrovolskis, K. Vasiliauskas, A. Svarinskas, muzikas J. Indra.
2002 ir 2005 Komijos lietuvių tremties vietose lankėsi ir kapus tvarkė Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, 2004, 2005, 2006, 2009, 2010, 2014 ir 2016 – bendrijos Lemtis ekspedicijos, 2006 – jaunimo ekspedicijos Misija Sibiras dalyviai, 2010 – Marijos Dangun Ėmimo seserų kongregacijos, 2017 – pranciškonų ekspedicijos.
2605