Kominfòrmas, Komunstinių ir darbiniñkų pártijų informãcinis biùras (rus. Informacionnoje biuro kommunističeskich i rabočich partij), tarptautinė komunistų organizacija, veikusi 1947–56, de facto – Komunistų internacionalo (Kominterno) tąsa.
Organizacijos susikūrimo prielaidos
Kominternas buvo likviduotas 1943, Teherano konferencijoje SSRS siekiant pademonstruoti savo pasaulinės ekspansijos planų atsisakymą. Tačiau SSRS vadovybė ir toliau siekė politiškai veikti Europos, Azijos ir kitas šalis. Svarbiausias Kominterno funkcijas vykdė sovietų slaptosios tarnybos. Antrajam pasauliniam karui pasibaigus ir prasidėjus Šaltojo karo laikotarpiui SSRS iš dalies vėl sugrįžo prie atviro komunistų organizacijų pasaulyje kūrimo bei palaikymo kurso. Atsirado ir šias partijas jungiančios struktūros poreikis. Formuojantis Maskvos veikiamam Rytų Europos šalių politiniam blokui Kominformas tapo šio bloko šalių narių komunistų partijų veiklą koordinuojančia žinyba. Ideologinę įtaką Maskva aktyviai siekė plėsti ir Prancūzijoje bei Italijoje.
Veikla 1947–1956
Kominformas įsteigtas 1947 09 22 Lenkijos mieste Szklarska Poręba. Svarbiausią kalbą čia pasakęs SSKP Centro komiteto narys A. Ždanovas pirmą kartą paskelbė apie pasaulio skilimą į dvi dalis – Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamą imperinį ir antidemokratinį bei SSRS globojamą antiimperinį demokratinį, kai nebelieka vietos taikiam koegzistavimui (ši vadinamoji Ždanovo doktrina ir tapo naujai steigiamo Kominformo ideologiniu pagrindu). Kominformas iš pradžių vienijo devynių šalių – SSRS, Bulgarijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Čekoslovakijos, Jugoslavijos, Prancūzijos ir Italijos – komunistų partijas, vėliau prisijungė Albanijos komunistų partija. Centrinis biuras iš pradžių veikė Belgrade, tačiau kilus J. Stalino ir Jugoslavijos komunistų sąjungos vadovo J. Tito konfliktui persikėlė į Bukareštą. Kominformas nebuvo tapatus Kominternui, skelbiamas jo tikslas buvo apsikeitimas informacija bei patirtimi tarp pasaulio komunistų partijų.
Kazanleke (Bulgarija) minimos Spalio perversmo 30‑osios metinės (1947 11 07); ant transparantų – Bulgarijos, SSRS ir Jugoslavijos komunistų vadovų G. Dimitrovo, J. Stalino ir J. Tito portretai
Kominformas rinko bei apdorojo duomenis apie pasaulio komunistų ir darbininkų partijų narių skaičių, socialinę struktūrą ir veiklą, organizavo tų partijų tarptautines konferencijas (1947 09 Lenkijoje, 1948 08 Rumunijoje, 1949 11 Vengrijoje). Organizacine veikla užsiėmė Sekretoriatas, atstovaujamas komunistų ir darbininkų partijų.
Kominformo krizė ir likvidavimas
1950 J. Stalinas nesėkmingai mėgino išplėsti Kominformo funkcijas iki buvusio Kominterno masto. Tačiau jo mėginimas panaudoti Kominformą kovai prieš J. Tito nebuvo sėkmingas. 20 a. 6 dešimtmetyje Kominformą nustelbė Pasaulinės taikos tarybos veikla. P. Togliatti patariamas J. Stalinas pradėjo aktyviau naudoti šią organizaciją ir nebeskyrė Kominformui didelio dėmesio. Todėl po 1950 nevyko Kominformo sekretoriato posėdžiai, nebuvo šaukiamos ir didelės konferencijos. 1953 Kominformo vaidmuo apsiribojo informacijos apie kitų šalių komunistų partijų vidaus reikalus teikimu Maskvai. J. Stalinui mirus būta iniciatyvų atgaivinti Kominformo veiklą (akademikas Markas Mitinas, Kominformo laikraščio Už tvirtą taiką, už liaudies demokratiją redaktorius), tačiau SSKP Centro komitetas neįžvelgė Kominformo veikloje naudos, joje nedalyvavo Kinijos, Jugoslavijos, Vokietijos komunistų partijos ir tai neleido SSKP panaudoti Kominformo prioritetinėse užsienio politikos kryptyse. Be to, pats Kominformo (kaip anksčiau Kominterno) gyvavimo faktas neigiamai veikė SSRS įvaizdį Vakaruose. Apie tai 1954 10 16 SSRS Ministrų tarybos pirmininkui G. Malenkovui tiesiogiai užsiminė britų parlamentarai leiboristai vizito Maskvoje metu, jie rekomendavo Kominformą paleisti. Pirmasis SSRS draugiškos nekomunistinės šalies vadovas, delikačiai užsiminęs apie Kominformo paleidimo būtinybę, buvo Indijos premjeras Dž. Nehru (per N. Chruščiovo vizitą Indijoje 1955). Vykstant SSKP XX suvažiavimui SSKP Centro komitetas gavo P. Togliatti laišką, kuriame nurodytas Kominformo neefektyvumas. 1956 02 22 SSKP Centro komiteto prezidiumo posėdyje N. Chruščiovas pirmą kartą atvirai konstatavo Kominformo likvidavimo tikslingumą.
SSRS prasidėjusio chruščiovinio atšilimo fone SSKP Centro komiteto sprendimu 1956 04 Kominformo veikla buvo sustabdyta. Tai buvo ne tik Kominformo fiasko pripažinimas, bet ir SSRS vadovybės susitaikymo su J. Tito ženklas – J. Stalino laikais būtent Kominformas buvo antijugoslaviškos politikos įrankis. Netrukus po Kominformo likvidavimo įvyko J. Tito vizitas į Maskvą (1956 06). Kominterno ir Kominformo darbuotojai perėjo į SSKP Centro komiteto Tarptautinį skyrių.
L. Marcou Le Kominform Paris 1977.
1088