Komòrnicos kultūrà, ankstyvojo mezolito lokalinė archeologinė kultūra. Maglemosės kultūros ankstyvasis laikotarpis.
Buvo paplitusi aštuntame–septintame tūkstantmetyje prieš Kristų Vyslos baseine ir Oderio žemupyje (dabar Lenkijos teritorija). Pavadinta pagal Komornicos stovyklavietę (Mozūrijoje). Žmonės laikinas gyvenvietes dažniausiai kūrė prie upių ar kitų vandens telkinių, gyveno mažose, greičiausiai palapinės tipo mediniuose pastatuose.
Gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko maistą. Naudojo titnaginius (gremžtukus, rėžtukus, ovalius kirvelius) ir kaulinius raginius (durklus, kaplius, peiliukus, antgalius, žeberklus) įrankius. Rasta daug titnaginių geometrinių (daugiausia lygiašoniai ir nelygiašoniai trikampiai) mikrolitų; manoma, naudoti kaip antgaliai ir žeberklai. Lietuvoje Komornicos kultūrai būdingų lygiašonių trikampių mikrolitų ir mikrolitinių antgalių aptikta Kabelių 2 senojoje gyvenvietėje (Varėnos rajono savivaldybės teritorija). Komornicos kultūra turėjo įtakos Janisławicių kultūros susiklostymui.