Komòrų istòrija
Ikikolonijiniai laikai
Manoma, pirmo tūkstantmečio pabaigoje Komorų salose apsigyveno iš Rytų Afrikos atsikėlusių bantų, ateivių iš Indonezijos, Indostano pusiasalio, Persijos. Nuo 15 a. Komorų salose prekybos punktų įsteigė nemažą poveikį prekybai (pirmiausia Rytų Afrikos vergų) turėję arabų pirkliai; plito islamas. 1503 į salas atvyko pirmieji europiečiai (portugalai). 1527 Komorų salos buvo pavaizduotos portugalų kartografo Diego Riberos pasaulio žemėlapyje, 1591 jas tyrė Jameso Lancasterio vadovaujami anglų jūrininkai. Tuo metu čia gyvavo daugybė nedidelių tarpusavyje besivaidijančių sultonatų. 17–18 a. į Komorų salas (dažniausiai į Anjouano salą), užsukdavo į Indiją plaukiantys Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Olandijos laivai; salos tapo europiečių piratų prieglauda.
Kolonijinis laikotarpis
1843 prancūzai užėmė Majoto salą. Berlyno tarptautinės konferencijos (1884–85) nutarimu salos buvo pripažintos Prancūzijos valda; 1886 Komorai tapo Prancūzijos protektoratu, 1912 – kolonija, nuo 1914 priklausė prancūzų generalgubernatoriaus valdomai Madagaskaro kolonijai. 1947 Komorų saloms suteiktas Prancūzijos užjūrio teritorijos statusas (tam pritarta 1958 vietos gyventojų referendumu), 1962 – vidaus savivalda: piliečiai per visuotinius rinkimus rinko 38 narių Deputatų Rūmus, šie – vykdomosios valdžios organą – Valdančiąją Tarybą. Metropolijai atstovavo aukštasis komisaras, buvo renkami atstovai ir į Prancūzijos parlamentą. 7 dešimtmetyje kūrėsi politinės partijos, reikalaujančios nepriklausomybės. Pagal 1973 Prancūzijos ir Komorų salų susitarimus iki 1975 numatyta salas dekolonizuoti. Per 1974 referendumą 95 % gyventojų balsavo už Komorų salų nepriklausomybę (Majoto saloje – tik 37 %).
Anjouano salos komoriečiai (1910)
Nepriklausomybės laikai
1975 07 06 paskelbta Komorų Respublikos nepriklausomybė (Majotas ir kelios gretimos mažos salos liko pavaldžios Prancūzijai). Dėl ūkio sunkumų Komorų vidaus padėtis buvo nestabili, dažni valstybės perversmai. Pirmuoju prezidentu tapęs Ahmedas Abdallahas per 1975 valstybės perversmą buvo nuverstas, prezidentu tapo kairiųjų pažiūrų Ali Soilihas. Jo vadovaujama vyriausybė nacionalizavo žemę ir pramonės įmones (jų dauguma priklausė prancūzams), uždraudė politinių partijų veiklą, nutraukė diplomatinius santykius su Prancūzija, užmezgė ryšius su Kinija. Prancūzija nustojo teikti Komorams finansinę ir techninę paramą, ūkio padėtis dar labiau pasunkėjo.
1978 per europiečių samdinių įvykdytą karinį perversmą Ali Soilihas buvo nužudytas, valdžia vėl atiteko A. Abdallahui; jis tapo karinės politinės direktorijos vadovu (faktiškai valdė samdinių vadas pulkininkas Bobas Denard’as). Buvo atkurti diplomatiniai santykiai su Prancūzija. 1978 priimta konstitucija; šalis pavadinta Komorų Federacine Islamo Respublika. 8 dešimtmetyje Komorai tapo Pietų Afrikos Respublikos ir Saudo Arabijos karinės pagalbos Mozambiko RENAMO partizanams teikimo atraminiu punktu. 1978 prezidentu išrinktas A. Abdallahas įvedė vienpartinę politinę sistemą (valdančioji ir vienintelė legali – jo vadovaujama Komorų pažangos partija), siekė glaudaus bendradarbiavimo su Prancūzija ir arabų valstybėmis (Saudo Arabija, Kuveitu, Iraku). 1989 per karinį perversmą A. Abdallahas buvo nužudytas.
prezidentas Amedas Abdallahas pasitinka su oficialiu vizitu atvykusį Prancūzijos prezidentą Jacquesʼą Chiracą (1986 10 19)
Prancūzijos karinė intervencija padėjo surengti daugiapartinius prezidento rinkimus; juo išrinktas Saidas Djoharas. 1992 priimta konstitucija įtvirtino daugiapartinę politinę sistemą. 1995 bandymas įvykdyti perversmą (jame dalyvavo ir europiečiai samdiniai) privertė prezidentą S. Djoharą atsistatydinti. 1996 prezidentu išrinktas Mohamedas Taki Abdoulkarimas. Sunki ūkio padėtis skatino separatistinius siekius: 1997 nepriklausomomis pasiskelbė Anjouano ir Mohéli salos; ūkio sunkumus didino daugelio Komorų gyventojų priverstinis grįžimas iš Zanzibaro ir kitų Rytų Afrikos valstybių. 1998 mirus M. T. Abdoulkarimui, prezidentu tapo parlamento vadovas Tadjidine ben Saidas Massounde.
1999, tarpininkaujant Afrikos Sąjungai, vyriausybė su Anjouano ir Mohéli salomis pasirašė Antananaryvo susitarimus, pagal kuriuos joms buvo suteikta plati autonomija. Susitarimai sukėlė opozicinių partijų nepasitenkinimą. Tuo pasinaudojo ir 1999 karinį perversmą įvykdė kariškiai: buvo paleistas parlamentas ir vyriausybė, sustabdytas konstitucijos galiojimas; 1999 paskelbta konstitucinė chartija, prezidentu tapo pulkininkas Azali Assoumani, sudaryta vyriausybė.
prezidentas Ahmedas Abdallahas Mohamedas Sambi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje (Niujorkas, 2009 09 23)
Nuo 1999 vėl vyko trijų didžiausių salų ir politinių grupių atstovų derybos; per 2000 referendumą Anjouano salos gyventojai, siekiantys nepriklausomybės, nepritarė Antananaryvo susitarimams. 2002 įvyko prezidento (išrinktas Azali Assoumani), 2004 – parlamento rinkimai (12 vietų iš 33 gavo opozicinių partijų atstovai, 6 – prezidento Azali Assoumani šalininkai); taiką ir tvarką per rinkimus palaikė Afrikos Sąjungos atsiųstas tarptautinis taikdarių batalionas. 2006–11 Komorų prezidentu buvo Ahmedas Abdallahas Mohamedas Sambi, 2011–16 – Ikililou Dhoinine. 2008 03 25–26 Komorų kariuomenė kartu su Afrikos Sąjungos ir Prancūzijos pajėgomis surengė karinę operaciją prieš Anjouano salos separatistus. 2016 prezidentu vėl išrinktas Azali Assoumani. Po 2018 07 konstitucinio referendumo buvo panaikintas prezidento posto rotavimas (paeiliui atstovaujant trims didžiausioms valstybės saloms). Tai leido Azali Assoumani 2019 vėl laimėti prezidento rinkimus (perrinktas ir 2024 01).
Komorai priklauso Jungtinėms Tautoms (1978), Afrikos Sąjungai (1978), Arabų lygai (1993).
1412
2271