komparatyvistinė literatūrologija

komparatyvstinė literatūrològija, komparatyvstika, lýginamoji literatūròlogija, literatūrologijos šaka, tirianti tarptautinius literatūrinius ryšius, motyvų, žanrų, formų pokyčius ir tipologiją, pasaulinės literatūros raidos proceso dėsningumus. Ryškinamas reiškinių sinchroniškumas ir vienarūšiškumas, tipologizuojami srovių, stilių ir konkrečių rašytojų kūrybos panašumai, genetiniai literatūrų ryšiai – įtakos, sekimai, vertimai. Taikoma lyginimų metodika, pagrįsta istoriniu priežastingumo principu, literatūrinių konvencijų bendrumo suvokimu ir estetinių vertybių gradacija. Tradicinė tyrinėja tautines literatūras kaip atskirus ir savarankiškus vienetus, modernioji atsisako europocentristinės pasaulėžiūros, tyrinėja ir Lotynų, Centrinės Amerikos, Afrikos literatūras. Komparatyvistika vertina literatūrą tarpdiscipliniškumo požiūriu, stengiasi apibrėžti reiškinių savitumą.

19 a. komparatyvizmo terminas vartotas kartu su lyginamąja kalbotyra, nuo 20 a. pradžios – daugiau literatūros mokslo šakai. Komparatyvistinės literatūrologijos atsiradimui turėjo įtakos 19 a. pabaigoje iškilusi prancūzų litterature comparée mokykla, kuri P. van Tiegheno, M.-F. Guyard’o, F. Baldanspergerio tyrinėjimais literatūrologijoje įtvirtino lyginamosios metodologijos principus. II pasaulinio karo metais, F. Baldanspergeris komparatyvistinės literatūrologijos idėjas skleidė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) universitetuose. Po II pasaulinio karo daugelyje Europos, JAV, Japonijos universitetų įkurtos komparatyvistinės literatūrologijos katedros. Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Lenkijoje pradėti leisti komparatyvistiniai žurnalai (Zeitschrift für vergleichende Literaturwissenschaft, Arcadia, Revue de littérature comparée, Comparative Literature, Zagadnienia rodzajów literackich). Pasaulinė lyginamojo literatūros mokslo asociacija 1972–84 parengė fundamentalius Europos literatūros istorijos veikalus: Ekspresionizmas – tarptautinės literatūros fenomenas (Expressionism as an International Literary Phenomenon 1973), Šviečiamojo amžiaus posūkis 1760–1820 (Le Tournant du siècle des lumières 1760–1820 1982), Simbolistų judėjimas Europos literatūrose (The Symbolist Movement in the Literature of European Languages 1984), 20 a. literatūrinis avangardas (Les Avant-gardes littéraires au 20^e siècle 1986). Nuo 7 dešimtmečio gretinamos Rytų ir Vakarų šalyse susiformavusios literatūrinės kryptys ir mokyklos. 20 a. paskutiniais dešimtmečiais įsitvirtino kokybiškai naujos, kompleksinės ir tarpdisciplininės komparatyvistinės tyrinėjimo strategijos ir metodai. 1997 išleista Tarptautinio postmodernizmo teorija ir praktika (International Postmodernism: Theory and Literary Practice).

Komparatyvistinė literatūrologija Lietuvoje

Lietuvoje sovietinės okupacijos laikotarpiu tyrinėta rusų literatūros įtaka ir išplitimas (K. Korsako, V. Mykolaičio-Putino, P. Užkalnio, K. Umbraso studijos). 1955 V. Mykolaitis-Putinas rašė apie A. Mickevičiaus ir lietuvių literatūros ryšius. Išleistos studijos – K. Nastopkos Lietuvių ir latvių literatūrų ryšiai (1971), S. Gaižiūno Kultūros tradicijos baltų literatūrose (1989), A. Lapinskienės Lietuvių–baltarusių literatūriniai ryšiai (1989). Lietuvių literatūros ryšius su Vakarais tyrinėjo E. Kuosaitė ir D. Judelevičius. Žanrų ir stilistinių krypčių formavimosi pasaulines tendencijas apžvelgė V. Kubilius veikale Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas (1983). Atgavus nepriklausomybę pradėta nagrinėti ir išeivijos literatūra, suaktyvinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūros tyrinėjimai, universitetuose kuriami komparatyvistikos ir orientalistikos centrai (nuosekliausios moderniosios komparatyvistinės literatūrologijos studijos plėtojamos Lietuvos edukologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Šiaulių universitete), įsteigta Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija. Lenkų ir lietuvių literatūrų ryšiai analizuojami A. Piročkino (Devyneri Adomo Mickevičiaus metai 1995), V. Gaigalaitės (Adomo Mickevičiaus jaunystės kūryba 1998) veikaluose apie A. Mickevičiaus kūrybą. Lyginamieji civilizacijų tyrinėjimai aprėpia daug kūrinių iš visų žemynų ir istorinių epochų, ieškoma tipologinių mąstymo konstrukcijų (V. Kavolio studijos). D. Saukos veikale Fausto amžiaus epilogas (1998) apmąstoma klasikinės Europos literatūros tradicija ir santykis su lietuvių literatūra. Išleista veikalų: R. Sinkevičienės Lietuva Johaneso Bobrovskio kūryboje (1990), N. Kašelionienės Viktoro Hugo kelias į Lietuvą (1990), A. Andrijausko Frydrichas Šileris ir lietuvių drama (1990). Tęsiami O. Milašiaus kūrybos (E. Naujokaitienė Oskaras Milašius – mistikas ir hermetinis poetas 2001), lietuvių ir latvių literatūros sąsajų tyrimai (S. Gaižiūnas Baltų Faustas ir Europos literatūra 2002). Rengiamos tarptautinės konferencijos, leidžiami straipsnių rinkiniai Komparatyvistika šiandien (2000), Komparatyvistika ir kultūros savivoka (2004).

L: A. Andrijauskas Komparatyvistinės metodologijos erdvės / Darbai ir dienos 1999 nr. 8(17); V. Kubilius Komparatyvistika atvirame pasaulyje / Darbai ir dienos 1999 nr. 8(17); K. Nastopka Interdiscipliniškumo prielaidos / Reikšmių poetika Vilnius 2002; G. Viliūnas Literatūros mokslas ir kritika / Naujausioji lietuvių literatūra (1988–2002) Vilnius 2003; A. Jurgutienė Globalizmo iššūkis nacionalinei literatūros istorijai / Metai 2004 nr. 1.

201