kompensãcija (lot. compensatio – išlyginimas), organizmo pažeistų struktūrų (ląstelių, audinių, organų ir jų sistemų) ar sutrikusios funkcijos pakeitimas ar išlyginimas. Kompensacija dažniausiai vyksta pavadavimo principu – sustiprėja nepažeistų ląstelių, organo dalių, kitų organų ar sistemų veikla. Pvz., pašalinus porinį organą (inkstą, plautį), likęs padidėja, sustiprėja jo funkcija, todėl organizmo homeostazė nesutrinka. Esant širdies ydai įprastinė ar artima įprastinei kraujotaka, organizmo aprūpinimas deguonimi garantuojama sustiprėjus širdies raumens veiklai ir padidėjus eritrocitų bei hemoglobino kiekiui, pakankamas cirkuliuojančio kraujo kiekis – sumažėjus natrio ir vandens šalinimui per inkstus. Išsekus kompensacijos atsargoms, atsiranda organų funkcijos nepakankamumas ir dekompensacija. Jeigu veiksnys, lemiantis pažeidimą, laiku nustoja veikti (pvz., operuojama širdies yda), atsiradę struktūriniai ir funkciniai pokyčiai sumažėja ar visiškai išnyksta.
2271