kompiuterinė tomografija

kompiuternė tomogrãfija, kompiuternė reñtgeno tomogrãfija, radiologinis tyrimo metodas, kuriam naudojami rentgeno spinduliai. Tiriamoji paciento kūno dalis yra apvalioje angoje, kurios priešingose pusėse yra rentgeno vamzdis ir detektoriai. Sistemai sukantis apie tiriamąjį objektą detektoriai priima pro jį praėjusius rentgeno spindulius. Pirmieji tomografai, pradėti naudoti 20 a. 8 dešimtmetyje, dirbo lėtai, pjūviai buvo gana stori (apie 1 cm storio). 21 a. pradžioje sukurti daugiasluoksniai spiraliniai kompiuteriniai tomografai, kuriais galima ištirti paciento galvą, krūtinės ar pilvo organus per sekundės dalį, pjūvio storis siekia 1 mm ir mažiau.

Informaciją apie rentgeno spindulius, praėjusius pro tiriamąjį objektą, detektoriai pateikia skaitine išraiška, todėl galima matuoti, kiek organas ar darinys sugeria rentgeno spindulių. Vandens sugėrimo skaičius lygus nuliui. Visų audinių, kurie sugeria rentgeno spindulius daugiau už vandenį (pvz., kepenys, kremzlės, kaulai ir kiti) tankis matuojamas teigiamais (pliusiniais) vienetais iki 1000, audinių, kurie sugeria mažiau už vandenį (pvz., riebalai, plaučiai, oras) tankis matuojamas neigiamais (minusiniais) vienetais iki 1000. Šie tankio vienetai vadinami Hounsfieldo vienetais (Hv). Kompiuteriniu tomografu galima tiksliai nustatyti organo būklę. Gauta informacija pateikiama monitoriuose, ji analizuojama ir apdorojama. Kompiuteriu tiriant duomenis galima gauti dvimatį, t. p. trimatį vaizdą, pašalinti iš ekrano analizei trukdančius organus ar audinius, todėl ekrane galima apžiūrėti kiekvieną organą iš visų pusių; jo vaizdas nedaug skiriasi nuo organo natūralaus vaizdo.

kompiuterinis tomografas

Pagal skaitmeninius duomenis galima atkurti vidaus organų, kraujagyslių vidinį vaizdą, t. p. stebėti vaizdo kitimą per tam tikrą laiką. Kompiuterinės tomografijos diagnostika būna dar tikslesnė naudojant įvairias rentgenokontrastines medžiagas, kurių suleidžiama į kraujagysles, organus ar organizmo ertmes. Kontroliuojant kompiuteriniais tomografais t. p. gali būti atliekamos įvairios procedūros, operacijos.

Kompiuterinės tomografijos metodiką, matematinius skaičiavimus 1963 aprašė A. M. Cormackas (Jungtinės Amerikos Valstijos), kompiuterinį tomografą 1972 sukūrė ir pirmą kartą panaudojo G. N. Hounsfieldas (Didžioji Britanija).

1752