kompleksiniai junginiai

komplèksiniai junginia, koordinãciniai junginia, sudėtingos sandaros cheminiai junginiai, kuriuose prie kompleksodario (centrinio atomo ar jono) koordinaciniu ryšiu yra prisijungusios kelios molekulės arba jonai (ligandai). Kompleksodaris dažniausiai yra elektronų akceptorius, ligandai – elektronų donorai. Kompleksodariai būna d ir p metalai, ligandai – įvairūs anijonai ir neutralios molekulės. Ligandų, supančių kompleksodarį, skaičius vadinamas koordinacijos skaičiumi; dažniausiai jis lygus 4 arba 6. Pagal ligando prigimtį skiriami akvakompleksai (ligandas – H₂O molekulės), aminokompleksai (NH₃ molekulės), hidroksokompleksai (OH^– jonai), acidokompleksai (rūgšties liekana). Daugumai kompleksinių junginių būdinga izomerija (geometrinė, optinė, jonizacinė, ryšio, koordinacinė ir kita). Jei ligandą su kompleksodariu jungia keli ligando atomai (polidentatinis ligandas), kompleksiniai junginiai vadinami chelatais (jų sandaroje yra ciklinių fragmentų). Ligandai ir kompleksodaris sudaro vidinę kompleksinių junginių sferą (cheminėje formulėje rašoma laužtiniuose skliaustuose), jonai, tiesiogiai nesujungti su kompleksodariu, – išorinę sferą (rašomi už skliaustų), pvz., heksaakvachromo(III) chloridas [Cr(H₂O)₆]Cl₃ (Cr – kompleksodaris, H₂O – ligandas), kalio tetracianocinkatas(II) K₂[Zn(CN)₄]; lenktiniuose skliaustuose nurodomas kompleksodario oksidacijos laipsnis. Kompleksinių junginių pavadinime pirmiausia įvardijamas katijonas, po jo – anijonas, kompleksinio jono pavadinime pirma nurodomi ligandai, po jų – kompleksodaris. Kompleksiniai junginiai naudojami cheminėje technologijoje, cheminėje analizėje (metalai išskiriami, atskiriami, gryninami kompleksinių junginių pavidalu), chelatai – metalinėms dangoms gauti, nuodingiems ir radioaktyviesiems metalams šalinti iš organizmo, vandeniui valyti, jų dedama į šampūnus, maisto produktus (konservantas). Kompleksiniai junginiai svarbūs gyvojoje gamtoje – hemoglobinas, vitaminas B₁₂, chlorofilas yra chelatai.

Pirmasis kompleksinis junginys heksaaminkobalto(III) chloridas [Co(NH₃)₆]Cl₃ 1798 buvo susintetintas atsitiktinai ir maždaug po 100 metų (1893) A. Werneris sukūrė kompleksinių junginių sandaros teoriją (Nobelio chemijos premija 1913).