kompleksonometrija

kompleksonomètrija (lot. complexus – ryšys, derinys + gr. metrēo – matuoju), titrimetrinės analizės metodas, grindžiamas kompleksonų ir metalų katijonų chelatų susidarymu. Titruojama dažniausiai kompleksonų tirpalais, titrantas – etilendinitrilotetraacto rūgšties dinatrio duska (kompleksonas III). Titravimo pabaiga nustatoma kompleksonometriniais indikatoriais arba fotometriniu, amperometriniu, potenciometriniu būdu. Jei komplekso susidarymo reakcija vyksta lėtai arba nėra tinkamo indikatoriaus, titruojama grįžtamuoju arba pavaduojamuosu būdu. Grįžtamasis titravimas: į tiriamąjį tirpalą pilamas standartinis kompleksono tirpalas (jo turi būti perteklius) ir įvykus reakcijai kompleksono likutis titruojamas standartiniu metalo jonų, pvz., Zn²⁺ arba Mg²⁺, turinčiu tirpalu. Pavaduojamasis titravimas: į tiriamąjį tirpalą pilama standartinio Zn²⁺ arba Mg²⁺ komplekso su kompleksono tirpalu (perteklius); nustatomas metalas išstumia iš komplekso ekvivalentišką Zn²⁺ arba Mg²⁺ jonų kiekį, kuris titruojamas standartiniu kompleksono tirpalu. Kompleksonometrija dažniausiai naudojama metalams, pvz., Ca²⁺, Cu²⁺, Mg²⁺, Ni²⁺, Co²⁺, Fe³⁺, rečiau netiesiogiai kai kuriems anijonams, pvz., F^–, Cl^–, \(\textrm{SO}_{4}^{2-}\), ir organiniams junginiams, pvz., kofeinui, chininui nustatyti.