kompòstas (angl. compost < lot. compositus – sudėtas, sukrautas), pūdinỹs, organinė trąša, gaunama iš mikroorganizmų apardytų augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagų, sukrautų (sluoksniais ar sumaišytų) į krūvą. Pūdoma mėšlas, srutos, sugedę pašarai, durpės, augalų lapai, fekalijos, skerdyklų ir odos fabrikų atliekos, šiaudai, žolės. Dažniausiai gaminamas durpių ir srutų, mėšlo ir durpių, šiaudų, durpių ir fekalijų kompostas. Į kompostą dažnai dedama karbonatinių (2–3 kg/m3) arba degtų (1–1,5 kg/m3) kalkių, medienos pelenų, kalio trąšų, fosforitmilčių ir kitų mineralinių trąšų. Kraunama į 1–1,5 m aukščio ir 2–3 m pločio krūvas. Pūdymas trunka nuo 6 mėn. iki kelerių metų (tai priklauso nuo kompostuojamų medžiagų). Kad masė greičiau pūtų, krūvos 2–3 kartus per metus perkasamos.
komposto sandėliavimo aikštelė
Perpuvusi komposto masė yra vienodos, tamsios spalvos, biri, patogi tręšti; tinka visiems žemės ūkio augalams. Joje gausėja augalams lengviau pasisavinamų maisto medžiagų (azoto, fosforo, kalio), išnyksta kenksminga mikroflora. Komposto vertė priklauso nuo žaliavų. Neįterptą į dirvą kompostą galima ilgiau laikyti nei mėšlą, nes neišgaruoja azotas.
2262