kompresorius
komprèsorius (lot. compressor – suspaudėjas), įrenginys dujoms (orui, azotui, azoto ir vandenilio mišiniui, amoniakui, deguoniui) arba garams didesniu kaip 0,3 MPa slėgiu suslėgti. Mažesniu slėgiu slegia ventiliatoriai, orpūtės ar dujopūtės. Būna tūrinis (slegia mažinant uždarąjį tūrį), mentinis (slegia sukamomis mentėmis) ir čiurkšlinis (slegia skysčio, dujų ar garų čiurkšlės kinetine energija); mažo (iki 1 MPa), vidutinio (iki 10 MPa) ir didelio (daugiau kaip 10 MPa) slėgio; vienpakopis ir daugiapakopis. Tūriniai kompresoriai skirstomi į stūmoklinius ir rotorinius. Iš jų daugiausia naudojamas stūmoklinis kompresorius, sudarytas iš 1, 2 ar daugiau cilindrų ir juose slankiojančių stūmoklių, kuriuos stumdo skriejiko‑slankiklio mechanizmas.
Stūmoklio suslėgtos dujos nugali slėgimo vožtuvo spyruoklės pasipriešinimą ir teka į vamzdyną arba į aušintuvą ar kitą cilindrą (daugiapakopio kompresoriaus). Stūmoklinį kompresorių varo elektrinis arba vidaus degimo variklis, kuris gali būti įmontuotas į kompresorių ir sudaryti vieną agregatą. Veikiantis kompresorius labai įkaista, dėl to aušinamas vandeniu. Vienpakopis stūmoklinis kompresorius suslegia dujas iki 1 MPa, daugiapakopis – iki 10 MPa ir daugiau. Daug kur naudojamas rotorinis plokštelinis kompresorius, kurio cilindre įtaisytas sukamas ekscentrinis rotorius su paslankiomis plokštelėmis, slegiančiomis ir išstumiančiomis suslėgtas dujas. Rotorinį kompresorių suka elektrinis variklis. Vienpakopis rotorinis kompresorius suslegia iki 0,5 MPa, dviejų pakopų – iki 1,5 MPa. Mentiniai kompresoriai (išcentriniai ir ašiniai) sudaryti iš darbinių ratų ir kreipračių. Kiekvienas jų, sujungtas su garo turbina, sudaro turbokompresorinį įrenginį. Yra automatizuotai valdomų kompresorių, kurie dirba spiraliniu ar sraigtiniu principu, neturi besitrinančių dalių, yra ilgaamžiškesni ir ekonomiškesni negu stūmokliniai kompresoriai. Tokie kompresoriai turi dar trijų pakopų tepalo separatorių sausam ir švariam orui gaminti, aušintuvą vandeniui iš siurbiamo oro išskirti, šaldymo principu veikiantį džiovintuvą.
Pirmąjį į kompresorių panašų įrenginį sukonstravo 1689 D. Papinas. Kompresoriai pradėti gaminti 1865 Vokietijoje. Kompresorių gamyba ypač paspartėjo 20 a. viduryje pradėjus plėtoti aviacijos ir kosminę techniką.
Lietuvoje pirmieji kompresoriai, skirti dažymo darbams, pagaminti 1950 Vilniaus dažymo aparatų gamykloje. Automobilių pneumatinių stabdžių kompresoriai buvo gaminami 1959–92 Panevėžio autokompresorių gamykloje, buitinių šaldytuvų – 1970–92 Mažeikių kompresorių gamykloje.