komtūras

komtras (vok. Komtur < lot. commendator < commendo – patikiu), vidurinių amžių katalikų vienuolių karinių ordinų (joanitų, tamplierių, Vokiečių ordino) brolis riteris, ordino vadovo (didžiojo magistro) vardu valdęs ordino pilį su gyvenančiais joje ordino nariais broliais, pirmiausia riteriais (konventu), ir tai piliai priklausančią sritį – komtūriją. Buvo komtūrijos vyriausiasis pareigūnas ir teisėjas; per karą vadovavo jos kariuomenei.

Komtūrai buvo ypač svarbi Vokiečių ordino organizacijos vietos valdžios grandis. Iš jų dažniausiai būdavo skiriami ordino aukščiausieji pareigūnai. Komtūrai, vadovavę Vokiečių ordino provincijoms (balijoms), buvo vadinami krašto komtūrais (vok. Landkomtur) arba provincijos komtūrais (lot. commendator). 13 a.–1805 Vokietijoje buvo 12, 13 a.–16 a. pradžioje Prūsijoje – 1 (Kulmo žemės) krašto komtūras. Didysis komtūras ėjo ir kanclerio pareigas; su kitais aukštaisiais Vokiečių ordino pareigūnais nuo 1309 rezidavo Marienburge, nuo 1457 – Karaliaučiuje.

Prūsijos ir Livonijos komtūrijų, kurios ribojosi su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, komtūrai (pirmiausia Ragainės, Klaipėdos) 13 a.–15 a. pradžioje rengdavo vietos žygius (vadinamuosius reizus) į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, per žvalgus rinko žinias apie jos vidaus padėtį.

Tarp lietuvių kunigaikščių ir komtūrų būta ir asmeninių ryšių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio dukters Danutės Kęstutaitės (krikštyta apie 1373 Onos vardu) krikštatėvis buvo Osterodės (vėliau – Brandenburgo) komtūras Günteris von Hohensteinas, Vytauto (Vygandas, 1383) – Ragainės komtūras Wigandas von Baldersheimas.

683

-krašto komtūras; -provincijos komtūras