komunãlinis kis, miesto, gyvenvietės bendruomenės (gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų) bendrai naudojamas turtas ir jį prižiūrinčios, tvarkančios, komunalines paslaugas teikiančios įmonės. Komunaliniam ūkiui priskiriama: vandentiekis, kanalizacija (buitinė ir lietaus), šilumos ir karšto vandens centralizuoto tiekimo, gamtinių ir suskystintų dujų ūkis, elektros energijos tiekimo, miestų ir gyvenviečių apšvietimo tinklai ir sistemos, miesto keleivinis transportas (autobusų, tramvajų, troleibusų, metropoliteno, funikulierių, keltuvų, taksi), gatvės, šaligatviai, tiltai, viadukai, krantinės, apsaugos nuo potvynių statiniai, aikštės, sodai, skverai, miško parkai, gatvių ir kitų bendrai naudojamų teritorijų želdiniai, gatvių ir kitų viešųjų vietų valymo, šiukšlių, fekalijų ir kitų nešvarumų šalinimo, išvežimo ir utilizavimo, sąvartynų ūkis, viešieji tualetai, beglobių gyvūnų gaudymo ir karantinavimo stotys, fontanai, paminklai, skelbimų ir reklamos stendai (įrenginiai), kita mažoji architektūra, eismo reguliavimo įrenginiai, paplūdimiai, maudyklos, skęstančiųjų gelbėjimo stotys, viešbučiai, moteliai, kapinės, panteonai, krematoriumai ir kitas gyventojų bendrai naudojamas ūkis. Komunalinės įmonės yra viešąsias teritorijas, komunalinius statinius ir įrenginius prižiūrinčios ir remontuojančios, vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros ir šilumos tiekimo, miesto viešojo transporto ir kitas komunalines paslaugas teikiančios įmonės (valstybinės, savivaldybių, individualiosios įmonės, akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos).
LIETUVOJE gatves imta grįsti akmenimis 15 a. pradžioje. (1844 Vilniuje iš 79 gatvių ir skersgatvių 59 buvo grįsti, su mediniais šaligatviais). Nuo 17 a. vidurio magistrato samdomi vežikai iš Vilniaus centro išveždavo šiukšles. 19 a. imta reikalauti, kad namų savininkai kiemuose įrengtų šiukšlių dėžes.
kanalizacijos tiesimas Vilniuje palei Nerį (19 a. antra pusė, fotografas J. Čechavičius)
Pirmasis vandentiekis Vilniuje nutiestas 1532. Gręžtais mediniais vamzdžiais (jų bendras ilgis 3 kilometrai) vanduo tekėjo iš Vingrių šaltinio į miesto centrą, 16 a. pabaigoje veikė 3 vandentiekio linijos. 1879–82 pradėti kloti metaliniai vandentiekio vamzdžiai. Kanalizacijos grioviai Vilniuje iškasti 1642. 19 a. nutiestos pirmosios požeminės medinių (vėliau keraminių, mūrinių) kanalizacijos vamzdžių linijos. 1912 Vilniuje pradėtas tiesti centralizuotas vandentiekis (38 kilometrų ilgio) ir požeminė kanalizacija (50 kilometrų). Klaipėdoje vandentiekis įrengtas 1899, Kaune – 1929, Druskininkuose ir Ukmergėje – 1932, Šiauliuose – 1935. Požeminė kanalizacija iki 1940 įrengta Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Ukmergėje. Kanalizacijos vanduo iki 1955 centralizuotai nebuvo valomas.
18 a. Lietuvos miestų pagrindinėse gatvėse įrengti kanapių aliejaus dagtiniai žibintai, 1851 Vilniuje, vėliau ir kituose miestuose – spirito ir terpentino mišinio žibintai. Nuo 1864 Vilniaus gatvės būdavo apšviečiamos medžio dujų žibintais, 1876 juos pradėta keisti žibaliniais (taip pat ir kituose miestuose). 1903 Vilniuje atsirado pirmieji elektriniai žibintai. 1900 Kauno gatvėms apšviesti pastatyta pirmoji elektros stotis. Po Pirmojo pasaulinio karo pradėtos naudoti elektros lemputės.
Iki 19 a. pabaigos keleivius vežiojo vežikai (1855 Vilniuje jų buvo 199, 1890 – 806). 1892–93 Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje pradėjo veikti arklinis tramvajus (konkė). 1926 Vilniuje, 1929 Kaune ir Klaipėdoje pradėjo kursuoti keleiviniai autobusai, 1956 Vilniuje, 1966 Kaune – troleibusai.
19 a. pabaigoje Vilniuje maistui gaminti pradėtos naudoti medžio dujos. Vilniaus dujų fabrikas (pastatytas 1864) miesto gyventojams dujas tiekė iki 1941. Nuo 1956 Lietuvos miestuose, vėliau ir kaimo gyvenvietėse naudojamos suskystintos, nuo 1961 – gamtinės dujos. Nuo 1979 butuose įrengiamos ir elektrinės viryklės.
Pirmoji centralizuota garinio šildymo sistema įrengta Vilniuje 1903, vandens šildymo – 1939 Kaune, vėliau ir kituose miestuose. Centralizuotas šilumos tiekimas pradėtas 1947 Kaune, 1951 Vilniuje, 1954 Klaipėdoje, 1976 Kaune, 1983 Mažeikiuose. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio daugiabučiai namai Lietuvos miestuose statomi su komunaliniais patogumais.
Miestus sistemingai pradėta apželdinti nuo 19 a. vidurio. 1910 Vilniuje medžiais buvo apsodinta 31 gatvė (12,3 % visų gatvių ilgio).
Iki 15 a. miestų ūkiu rūpinosi didžiojo kunigaikščio administracija, miestams gavus savivaldą – jų savivaldos institucijos (magistratai, tarybos, dūmos). 1918–40 komunalinį ūkį tvarkė miestų ir apskričių savivaldybės. Komunalinio ūkio įmonės buvo privačios, kai kurias tarnybas išlaikė savivaldybės. Sovietinės okupacijos metais privačios komunalinės įmonės buvo nacionalizuotos ir perduotos miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų komunalinio ūkio skyriams. Komunalinį ūkį reguliavo Komunalinio ūkio liaudies komisariatas (įkurtas 1941), 1945 jis tapo Komunalinio ūkio ministerija, 1962 perorganizuota į Vyriausiąją gazifikacijos ir komunalinio ūkio valdybą, 1966 – vėl į ministeriją. Veikė respublikiniai susivienijimai (Vandentiekio ir kanalizacijos įmonių, įkurtas 1973, Šilumos energijos tiekimo, įkurtas 1984), Respublikinis statybos ir remonto trestas (įkurtas 1964), Valstybinis kuro komitetas (įkurtas 1966 kaip Vyriausioji gazifikacijos valdyba, 1982–87 Valstybinis dujofikavimo komitetas). Komunalinį ūkį tvarkė vietinio ūkio valdybos (įkurtos 1957) ir komunalinių įmonių kombinatai (įkurti 1962), rajoninės (zoninės) gamybinės dujofikacijos valdybos. Atkūrus nepriklausomybę komunalinio ūkio valdymo įstaigos ir organizacijos panaikintos. Vietinis komunalinis ūkis perduotas miestų ir rajonų savivaldybėms, energetikos įmonės (išskyrus vietines katilines ir miestų šilumos tinklus) ir dujofikavimo įmonės – Energetikos (nuo 1996 12 Ūkio) ministerijai. Komunalinių įmonių kombinatas, valdybos ir trestai tapo valstybinėmis įmonėmis, 1991 jos pradėtos privatizuoti. Komunalinio ūkio reikalais Vyriausybėje iki 1998 rūpinosi Statybos ir urbanistikos ministerijos, nuo 1998 – Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamentas. Dujų ūkį iki 2015 tvarkė bendrovė Lietuvos dujos, nuo 2016 – bendrovė Energijos skirstymo operatorius (įkurta sujungus bendroves Lietuvos dujos ir LESTO), elektros tiekimą – elektros skirstomųjų tinklų, šilumos ūkį – šilumos tinklų bendrovės.
2846
-komunalinės paslaugos; -dujų ūkis