komunikãcijos ir informãcijos mókslai, mokslų kryptis, suformuota tradicinių (bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros, dokumentalistikos, žurnalistikos) ir naujų (informacijos, komunikacijos) mokslų pagrindu.
Komunikacijos ir informacijos mokslų statusas ir vieta mokslų sistemoje įvairiose šalyse skiriasi. Vienos šių mokslų šakos priskiriamos prie humanitarinių mokslų, kitos – prie socialinių mokslų, trečios susijusios su informacinėmis technologijomis ir šių sričių mokslais.
Tyrimų sritys
Tiriamos komunikacijos ir informacijos technologijų problemos, organizacijų informacijos ir komunikacijos poreikiai, žmonių sąveikos per naujas informacijos ir komunikacijos technologijų formas, poveikis socialinėms struktūroms ir kasdieniam gyvenimui, kultūros poveikis informacijos ir komunikacijos technologijų kūrimui ir taikymui, interneto komunikacija, informacinės infrastruktūros ir telekomunikacijos politika, informacijos ir komunikacijos vartotojų elgsena ir kita.
Raida
Komunikacijos ir informacijos mokslai pradėjo formuotis 20 amžiaus pabaigoje. Studijų bendrą kryptį lėmė informacijos ir komunikacijos reiškinių ir procesų artima prigimtis, plėtojama informacinės visuomenės (vėliau ir žinių visuomenės) samprata (konceptualūs veiksniai), komunikacijos ir informacijos tyrinėjimų susiejimas su praktika, nulemtas komunikacijos ir informacijos technologijų taikymo (technologinis ir profesinis organizacinis veiksnys), informacijos ir komunikacijos vaidmens didėjimas rinkoje ir ūkyje (ekonominis veiksnys), kintančios šiuolaikinės visuomenės gyvenimo sąlygos ir pobūdis (socialinis veiksnys).
Žurnalai
Leidžiami žurnalai First Monday (nuo 1996), Information, Communication and Society (nuo 1997), The Southern African Journal of Information and Communication (nuo 2002) ir kiti.
Komunikacijos ir informacijos mokslai Lietuvoje
Lietuvoje pagal 1997 patvirtintą mokslų sričių klasifikaciją komunikacijos ir informacijos mokslai priskiriami prie humanitarinių mokslų. Komunikacijos ir informacijos mokslai apima archyvistiką (archyvistika Lietuvoje), bibliografiją (bibliografija Lietuvoje), bibliotekininkystę (bibliotekininkystės mokslas Lietuvoje), dokumentalistiką, epigrafiką, informaciją, knygotyrą (knygotyros mokslas Lietuvoje), paleografiją, papirologiją.
Plėtojama informacijos ir komunikacijos istorija, teorija, politika ir mokymas, informacinės ir žinių visuomenės politika ir strategija, informacinės visuomenės technologijos, žinių ekonomikos, žiniasklaidos tyrimai, ryšiai su visuomene, informacijos sistemų ir žinių vadyba, organizacinė, politikos, mokslinė, tarptautinė ir tarpkultūrinė komunikacija, viešosios nuomonės tyrimai, knygotyra, bibliotekininkystė, bibliografija, muzeologija, leidybos ir kiti tyrimai.
Pagrindinė mokslo įstaiga yra Vilniaus universitetas, 1991 jame įkurtas Komunikacijos fakultetas. Tyrimus taip pat atlieka kiti Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Mykolo Romerio universiteto padaliniai, kai kurie mokslo tiriamieji institutai. Vilniaus universitetas leidžia mokslo žurnalus Knygotyra ir Informacijos mokslai (nuo 1990).
2949