Komunizmo nusikaltimų įvertinimo kongresas
Komunzmo nusikaltmų įvértinimo kongrèsas, 2000 06 12–14 Vilniuje vykęs tarptautinis kongresas.
Tikslas – išnagrinėti komunizmo lemtus nusikaltimus žmoniškumui, nubausti jų organizatorius, pasmerkti komunizmą, aptarti komunistinio režimo atkūrimo galimybės prevenciją.
Dalyvavo 70 atstovų iš Albanijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kirgizijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos.
Kongreso dalyviai komunistų įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui prilygino per Niurnbergo procesą atskleistiems nacių nusikaltimams ir priėmė rezoliuciją, skelbiančią, kad komunistai nukankino ir nužudė apie 100 mln. žmonių, sugriovė daugelio šalių ūkį, visi komunizmo ir socializmo būdai bei modeliai pagrįsti prievarta ir teroru, nes komunizmo, kaip ir fašizmo, idėja gimdo totalitarizmą. Rezoliucijoje teigiama, kad visi bandymai įgyvendinti komunizmo idėją baigėsi socialine, ekonomine ir dorine visuomenės katastrofa, įsitvirtinę valdžioje komunistai diskriminuoja socialines, politines ir tautines grupes, varžo elementarias žmogaus teises ir laisves, skleidžia nepakantumą nekomunistinei pasaulėžiūrai (ypač religijai), vykdo masines deportacijas ir žudynes. Kongreso dalyviai reikalavo pasmerkti ir uždrausti propaguoti komunizmo ir nacizmo ideologiją, t. p. išplėsti genocido sąvokos reikšmę, kad ji apimtų ne tik tautų, bet ir politinių bei socialinių žmonių grupių fizinį naikinimą. Paragino visas šalis, patyrusias sovietinių komunistinių režimų okupaciją, aneksiją, ginkluotą prievartą, įvertinti padarytą žalą, duomenis paskelbti viešai ir pareikšti pretenzijas agresiją ir (ar) aneksiją vykdžiusiai šaliai. Pareiškė, kad agresiją vykdžiusios komunistinės valstybės turi prisiimti moralinę ir materialinę atsakomybę ir pagal išgales kompensuoti padarytą žalą, kaip tai padarė Vokietija dėl nacių agresijos ir nusikaltimų žmoniškumui. Visus demokratinių šalių parlamentus ir vyriausybes paragino nacionaliniais įstatymais neleisti atkurti komunizmo. Tarptautinių santykių srityje siūlė komunistinius režimus traktuoti panašiai kaip terorizmą skatinančias ar toleruojančias valstybes, t. y. jiems taikyti ekonomines ir kitokias sankcijas. Ragino kurti ir plėsti valstybines ir nevalstybines institucijas komunizmo nusikaltimams tirti ir vertinti, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir dalytis informacija.
Kongresas įsteigė tarptautinį visuomeninį tribunolą (pirmininkas advokatas V. Zabiela), kurio tikslas – socialiai, politiškai ir teisiškai įvertinti komunizmo doktriną ir komunistinių režimų nusikalstamus veiksmus.
2271
Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas Vilnius 2002.