komùnų judjimas, kartu gyvenančių žmonių bendruomenių, turinčių aukštesnį nei paprastai socialinio bendradarbiavimo laipsnį, kūrimas. Tokius kolektyvus dažniausiai vienija savita socialinio, politinio ar dvasinio gyvenimo vizija. Dažniausiai komunos atsiranda kaip protestas prieš vyraujančią socialinę tvarką.
Daug religinių komunų reformacijos laikotarpiu įkūrė persekiojami protestantai. Nemažai jų persikėlė į Ameriką, kur kai kurios (šeikeriai, amišai) išliko iki 21 a. pradžios. 19 a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje susikūrė daug pasaulietinių komunų. Tai buvo socialinis protestas prieš sparčią industrializaciją. Dauguma jų gyvavo trumpai.
19 a. Jungtinėse Amerikos Valstijose komunų judėjimas vyko sėkmingiau. Anglų utopinis socialistas R. Owenas 1825 Indianos ir Ilinojaus valstijose nupirko žemių, kuriose įsikūrė neilgai gyvavusi vadinamoji Naujosios harmonijos bendruomenė, daug jai giminingų komunų Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo iki 1861–65 pilietinio karo ir 19 a. pabaigoje, kai kurios (Oneidos, Amanos bendruomenės) klestėjo ir išliko iki 21 a. pradžios.
20 a. pirmoje pusėje komunų judėjimas sumenko, atgimė po Antrojo pasaulinio karo. Sėkmingiausias iš tokių socialinių eksperimentų yra Izraelio kibucai, 20 a. pradžioje pradėti kurti Palestinoje. Ilgai gyvavo Kinijos kaimo gyventojų komunos, sukurtos 1958 pradėjus pertvarkyti kaimo kooperatinius ūkius. Ilgainiui centralizuota jų priežiūra (pasitelkiant partinius, kartais net karinius kadrus) pasirodė neefektyvi. Nuo 1979 Kinijos komunų gyventojai skatinami kurti individualius ūkius ir komunų judėjimo beveik neliko.