komutãcija (lot. commutatio – pakeitimas), raiškos ir turinio planų vienetų keitimo procedūra, keičianti ir raišką, ir turinį bei leidžianti nustatyti, kurie kalbos vienetai yra savarankiški, kurie – jų variantai. Raiškos plano vienetų komutacija: pvz., fonemas /a/ ir /i/ junginyje k-sti keičiant vieną kita, kinta ir junginio turinys (plg. kasti ir kisti), todėl jos laikytinos savarankiškais šio plano vienetais (atlieka skiemens sudaromąją funkciją). Turinio plano vienetų komutacija: pvz., reikšmės komponentus, arba semas ‘savaiminis veiksmas’ ir ‘aktyvus veiksmas’, keičiant vieną kita kinta ir veiksmo pavadinimo raiška (plg. mažėti, lūžti ir mažinti, laužti); pavadinimo raišką keičiančios semos skiria nevienodo pobūdžio veiksmų pavadinimų klases. Terminą sukūrė glosematikai.
330