atmosferoje esančių vandens garų kondensacija
kondensãcija (lot. condensatio – sutirštinimas), šaldomų arba vienu metu šaldomų ir slegiamų garų virtimas skysčiu arba kietuoju kūnu. Pvz., atmosferoje esančių vandens garų virtimas lašeliais arba ledo kristalais. Yra pirmosios rūšies fazinis virsmas. Kondensacijos metu išsiskiria toks šilumos kiekis, koks buvo sunaudotas susikondensavusiai medžiagai išgarinti. Vyksta temperatūroje, žemesnėje už kritinę. Kai slėgis pastovus, temperatūra, kurioje prasideda kondensacija, vadinama kondensacijos temperatūra. Ji sutampa su garų įsotinimo temperatūra (rasos tašku). Kad kondensacija vyktų kondensacijos temperatūroje, sistema turi būti nevienalytė (joje turi egzistuoti kondensuotoji fazė). Priešingu atveju garai pasidaro persotinti ir kondensuojasi, kai yra kondensacijos centrų (meteorologijoje vadinamų kondensacijos branduoliais), pvz., garuose – jonų ar kitų priemaišų.
Vykstant kondensacijai vienasandžių garų temperatūra nekinta. Daugiasandžių garų visų pirma kondensuojasi sandai, kurių garų įsotinimo temperatūra aukštesnė. Kondensacija paplitusi gamtoje (dėl jos susidaro rasa, rūkas, debesys, šerkšnas, sniegas), ja naudojamasi šaldymo, gėlinimo, medžiagų gryninimo įrenginiuose. Vandens garų kondensacijos metu atmosferoje susidaro vandens lašeliai, kurių skersmuo keli mikrometrai. Jiems susiliejus susidaro stambesni lašai. Ore lašai kondensuojasi tik ant kondensacijos branduolių. Kondensacija prasideda, kai oro temperatūra nukrinta žemiau rasos taško ir oras tampa prisotintas vandens garų (santykinis oro drėgnis 100 %). Jeigu kondensacijos branduolių nėra, tai vandens garai ore gali persisotinti (santykinis oro drėgnis gali padidėti iki 400 %). Oras prisisotina dėl kelių priežasčių: kai adiabatiškai kyla į viršų ir vėsta (neprisotintas oras vėsta 0,96 °C/100 m) dėl radiacinio atvėsimo, t. p. intensyvaus garavimo. Kildamas į viršų oras sparčiai vėsta ir jau kelių šimtų metrų aukštyje dėl vandens garų kondensacijos gali susidaryti debesys. Vandens garams virstant vandeniu 0 °C temperatūroje išsiskiria 2500 kJ/kg šilumos, ledo kristalais 0 °C temperatūroje – 2833 kJ/kg.
1163
2469