kondensãtorius (lot. condensatus – sutirštintas), elektros grandinės elementas, galintis kaupti elektros energiją ir tiekti ją elektros grandinei. Sudaromas iš dviejų laidžių tam tikros formos elektrodų, tarp kurių yra dielektriko (rečiau puslaidininkio) sluoksnis. Prie elektrodų prijungus nuolatinę įtampą jie įkraunami, dielektrikas poliarizuojasi ir susikaupia vienodo dydžio, bet priešingo ženklo krūviai – kondensatoriuje susidaro elektrinis laukas. Kondensatoriaus svarbiausias parametras elektrinė talpa. Ją lemia kondensatoriaus elektrodų geometriniai matmenys, medžiagos tarp jų sluoksnio storis ir jos dielektrinė skvarba. Kiti svarbūs parametrai – darbinė įtampa, leidžiamasis talpos nuokrypis, temperatūrinis talpos koeficientas. Kondensatoriaus dielektrinius nuostolius nusako nuostolių parametras. Kondensatorius nuolatinės srovės nepraleidžia. Jei kondensatoriaus veikia kintamoji, pvz., sinusinė, įtampa, tai dėl periodiškai vykstančių įkrovų ir iškrovų per kondensatorių teka kintamoji to paties dažnio sinusinė srovė, kuri savo faze pralenkia kondensatorių veikiančią įtampą beveik ketvirčiu periodo, arba 90° kampu. Kondensatorius kintamajai srovei sudaro talpinę varžą, kuri maža tik aukšto dažnio srovėms. Kondensatoriaus savasis induktyvumas labai mažas, dažniausiai jo nepaisoma. Pagal elektrodus būna paprastieji, elektrolitiniai ir puslaidininkiniai, vienasluoksniai ir daugiasluoksniai, pastovieji, derinamieji ir kintamieji, pagal dielektriką – keraminiai, polimeriniai, oksidiniai, žėrutiniai, popieriniai, oriniai, vakuuminiai ir kiti. Turi apsauginį korpusą arba būna bekorpusiai, t. p. laidinius išvadus arba tik litavimo aikšteles (paviršinio montavimo kondensatorius). Mikrograndynų kondensatorius – tai sluoksniniai metalo ir puslaidininkio, metalų ir dielektrikų dariniai, gaminami daugiasluoksne technologija. Kondensatoriai naudojami elektronikoje, energetikoje, elektrinių matavimų technikoje signalams diferencijuoti, integruoti, uždelsti, įsiminti, t. p. aukšto dažnio trukdžiams, įtampos pulsavimui šalinti, virpesių kontūrams sudaryti, elektros tinklų galios koeficientui gerinti ir kita.
Kondensatorių 1745 išrado Ewaldas Georgas von Kleistas (Vokietija) ir Pieteris van Musschenbroekas (Olandija). Kondensatoriaus talpos sąvoką 1837 apibrėžė ir talpos priklausomybę nuo dielektrinės skvarbos nusakė M. Faraday.
2373