kondotjèras (it. condottiere), 14–16 a. Italijos samdytų kareivių dalinio vadas.
Kareivių samdymas Italijoje plito dėl ūkio klestėjimo ir beveik nuolatinių Italijos valstybių, popiežiaus tarpusavio karų. Pirmosios samdinių kariuomenės buvo sudarytos iš užsieniečių (katalonų, vokiečių, vengrų). Vieni žymiausių kondotjerų buvo Šimtamečio karo dalyvis anglas Johnas Hawkwoodas, 14 a. 7–10 dešimtmetyje Šiaurės Italijoje vadovavęs vadinamajam Baltajam būriui, ir Francesco Sforza, 1450 užėmęs Milaną ir pasiskelbęs jo kunigaikščiu.
Kondotjerai buvo lengvai paperkami, dažnai pereidavo į priešininko pusę; amžininko florentiečio filosofo N. Machiavelli liudijimu, kartais per kondotjerų vadovaujamų kariuomenių susidūrimus nebūdavo aukų. Per 16 a. Italijos karus kondotjerų kariuomenės neprilygo kitaip organizuotoms ir naujoviškesnę taktiką naudojančioms Prancūzijos, Ispanijos, Šventosios Romos imperijos karinėms pajėgoms ir išnyko.
2271