konekcionzmas (angl. connection – ryšys, sąsaja), pažinimo mokslų (kognityvinės psichologijos, dirbtinio intelekto, smegenų veiklos kompiuterinio modeliavimo, neuropsichologijos, neurofiziologijos) teorinė eksperimentinė kryptis. Psichikos ir smegenų tyrėjai, neurokompiuterių kūrėjai teigia, kad sistemos (pavyzdžiui, galvos smegenų) funkcionavimą lemia ne atskirų elementų (pavyzdžiui, neuronų), o jų tinklo aktyvumas. Kiekvienas elementas (mazgas, arba susikirtimo taškas) įvairiais ryšiais susijęs su daugeliu kitų elementų (mazgų). Viename tinkle toks elementas jaudinamas vienaip, kitame – kitaip, trečiame – jis gali būti slopinamas. Tam tikriems vaizdiniams, funkcijoms, idėjoms, sąvokoms, įgūdžiams smegenyse atstovauja ne pavieniai elementai, o jų tinklai. Sistemos elementų tinklai (smegenyse – neuronų tinklai) yra dinamiški (plastiški): treniruojantis arba mokantis jie stiprėja ir tobulėja, nesimokant – silpsta ir išnyksta. Smulkesni tinklai jungiasi į didesnius – funkcines, hierarchiškai organizuotas sistemas (pavyzdžiui, sąvokų, arba semantiniai, tinklai). Žmogaus ir gyvūnų mokymasis atlikti tikslingus judesius, įsiminimas, santykiai su kitais ir savimi, socialiniai vaidmenys ir kita aiškinami specializuotų nervinių tinklų susidarymu. Tokį tinklų formavimosi fiksuojant patirtį principą mėginama perkelti į dirbtinio intelekto ir naujos kartos kompiuterių – neurokompiuterių – kūrimo sritis. Pažinimo psichologijos ir dirbtinio intelekto srityse vartojami ir kiti terminai, pakeičiantys konekcionizmą arba jį aiškinantys: semantiniai tinklai (reikšmių ir prasmių sąsajų tinklai), asociaciniai modeliai, lygiagretaus informacijos apdorojimo teorijos, neuroniniai (nerviniai) tinklai ir kiti.
Konekcionizmo ištakos siejamos su Aristoteliu, kuris suformulavo pagrindinius asociacijų dėsnius. J. Locke’as, J. Millis, J. S. Millis, A. Bainas ir kiti išplėtojo asociacinę psichologiją, artimą šiuolaikinėms konekcionizmo idėjoms. Panaši pakraipa psichologijoje yra rusų fiziologo I. Pavlovo aukštosios nervinės veiklos teorija ir biheiviorizmas. Po Antrojo pasaulinio karo Didžiosios Britanijos matematikas. A. M. Turingas (1912–54) knygoje Protinga mašina (Machine intelligence 1947) pavartojo nervinių tinklų, kaip psichinių funkcijų atitikmenų, kategorijas, Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas D. O. Hebbas (1904–85) pasiūlė neuronų ansamblio terminą. 20 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus pradžioje konekcionizmo plėtrą suaktyvino naujos tyrimo technologijos – įvairios smegenų tomografijos atmainos: funkcinio magnetinio rezonanso, pozitroninės emisijos ir kitos, plėtojami dirbtinio intelekto ir neurokompiuterių kūrimo projektai.