konfederãcija (lot. confoederatio – sąjunga, susivienijimas), valstybių susivienijimas arba sąjunga bendrai spręsti tam tikras politines, karines, ekonomines, muitų ir kitas problemas. Konfederacija sudaroma savanoriškumo principu. Teisiškai konfederacijos sukūrimas įforminamas sutartimi. Pvz., 1781 Amerikos 13 valstybių sąjunga įforminta sutartimi Konfederacijos straipsniai (The Articles of Confederation).
Konfederacijoje dažniausiai nėra bendros (centrinės) valdžios, diktuojančios savo valią, nėra bendros įstatymų leidybos (bendros konstitucijos) ir bendros vyriausybės. Konfederaciją sudarančios valstybės išlieka savarankiškos, suverenios. Jos turi savo valstybinės valdžios institucijas (parlamentą, vyriausybę, teismus), savo pilietybę, teritoriją, konstituciją ir įstatymų sistemą. Konfederacijos narės valstybės savo teritorijoje savarankiškai įgyvendina valstybės valdžią. Bendri konfederacijos įstatymai įgyvendinami ir juos atitinkantys sprendimai priimami kiekvienoje valstybėje atskirai, remiantis savo valdžios institucijų sistema ir savais įstatymais. Šalies įstatymai koreguojami, derinami prie konfederacijos sutarties pagal jos reikalavimus. Jų turinys dažniausiai aptariamas ir suderinamas konfederacijos narių atstovų susirinkimuose, konferencijose. Sprendimai priimami visų konfederacijos narių valstybių susitarimo principu.
Narės valstybės, nepaisant jų teritorinio dydžio ir gyventojų skaičiaus, remiasi tarpusavio lygybės principu. Valstybių bendrai veiklai koordinuoti, bendriems tikslams įgyvendinti valstybės konfederacijos narės įkuria bendras valdymo institucijas (centrą). Jų kompetencijai priklauso tik ta veiklos sritis, dėl kurios valstybės susijungė į konfederaciją. Kompetencijų skirstymą kontroliuoja konfederacijos nariai, kurie savo nuožiūra nustato, kokius įgaliojimus suteikti centrui. Pagrindinė kompetencija priklauso konfederacijos nariams, išvestinė – centrui. Bendri sprendimai dažniausiai priimami paritetiniais pagrindais ir įsigalioja tik juos patvirtinus atitinkamoms konfederacijos subjektų institucijoms, pvz., parlamentui.
Konfederacija neturi bendros kariuomenės. Jos narių karinių dalinių sujungimo ir panaudojimo bendros gynybos tikslams sąlygos aptariamos ir nustatomos sutartimis. Konfederacija neturi bendrų mokesčių ir bendro biudžeto – bendros išlaidos dengiamos iš atskirų konfederacijos narių valstybių įmokų.
Konfederacijos sudaromos retai. Dažniausiai tokios sąjungos trunka tam tikrą laiką, kol įgyvendinami bendri jų sutarti tikslai. Konfederacija dažniausiai susikuria kraštuose, išgyvenančiuose didelius politinius ar ekonominius pokyčius, ir ilgainiui arba suyra į atskiras valstybes, arba susiformuoja federacijos (federacija). 1781–87 konfederacija buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, 1815–48 – Šveicarijos kantonų sąjunga, 1815–66 Vokietijos kunigaikštysčių (ir žemių) sąjunga. Tam tikrų konfederacijos bruožų turi Europos Sąjunga ir Nepriklausomų valstybių sandrauga.