konfereñcija (lot. conferentia < confero – surenku į vieną vietą), laikina ne mažiau kaip trijų dalyvių institucija, skirta tam tikriems klausimams nagrinėti ir spręsti. Baigiasi įvykdžius jai iškeltus uždavinius arba dalyviams nusprendus ją nutraukti. Gali būti šaukiama prireikus (ad hoc) arba reguliariai. Konferenciją gali šaukti nuolatinės jos dalyvių institucijos (nevyriausybinės ar tarpvyriausybinės organizacijos). Konferencijai keliamus uždavinius, jos procedūros taisykles ir institucinę struktūrą nustato konferencijos dalyviai. Kartais konferencija gali būti aukščiausioji nevyriausybinės ar tarpvyriausybinės organizacijos institucija, kurioje atstovaujama visiems organizacijos nariams ir kuri reguliariai susirenka į sesijas svarbiausiems organizacijos veiklos klausimams spręsti.
Konferencija gali būti nacionalinė (vienos valstybės dalyviai) ir tarptautinė (kelių valstybių dalyviai), nevyriausybinė ir tarpvyriausybinė (tarpvalstybinė) konferencija. Nevyriausybinėje konferencijoje dalyvauja nevyriausybinių organizacijų ar kitų juridinių asmenų atstovai ar fiziniai asmenys, tarpvyriausybinėje konferencijoje dalyvauja valstybių atstovai. Pagal sprendžiamus klausimus konferencija gali būti politinė, ekonominė, mokslinė, taikos, mišri ir kitokia. Pagal atstovavimo lygį konferencija gali būti viršūnių (valstybių ir vyriausybių vadovų konferencija, anksčiau vadinta kongresu), diplomatinė, ekspertų ir kita.
607