konfiskãcija (lot. confiscatio – turto paėmimas), pagal teismo kaltinamąjį nuosprendį arba administracinėje byloje priimtą teismo sprendimą priverstinis ir neatlygintinas bet kokio pavidalo konfiskuotino turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Tarptautinis reglamentavimas
Baudžiamojoje teisėje turto konfiskacija yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri skiriama kartu su bausme. Tarptautiniu mastu nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskaciją reglamentuoja Europos Tarybos 1990 konvencija Dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (Lietuvoje įsigaliojo 1995). Europos Bendrijos muitinės kodekse (patvirtintas 1992 Europos Tarybos) nustatyta, kad konfiskacija kaip prievartos priemonė gali būti taikoma ir tada, kai per nustatytą laiką laikinai saugomos prekės nepateikiamos įforminti pagal šiame įstatyme nustatytas taisykles.
Konfiskacija nepriklausomoje Lietuvoje
Lietuvoje 1918–40, pagal Baudžiamąjį statutą (1920 pataisos), buvo nustatyta viso turto konfiskacija už dalyvavimą ginkluotame sukilime. Baudžiamasis statutas nustatė ir specialią konfiskaciją, kai valstybės žinion galėjo būti paimami uždrausti gaminti, parduoti, platinti, turėti ar laikyti daiktai, t. p. galėjo būti sunaikinami ar valstybės nuosavybėn paimami daiktai, skirti nusikalstamai veikai atlikti. Pagal Žemės reformos įstatymą (1922; 1925, 1933 pataisos), buvo leista atimti žemę iš asmenų, kurie tarnavo priešo (bermontininkų, Lenkijos ir kitų) kariuomenėje ar kitaip veikė prieš Lietuvos nepriklausomybę. Muitinių įstatymas (1924) nustatė kontrabandos, kai kuriais atvejais – ir jos gabenimo priemonių konfiskaciją. Akcizų ir finansinių monopolių įstatyme (1934) nustatyta, kad konfiskacija taikoma neleistinai gaminamiems ir laikomiems monopoliniams gaminiams ir prekėms bei gaminiams ir prekėms, kuriems taikomi akcizai, t. p. konfiskuojami jiems gaminti skirti įrenginiai.
Konfiskacija sovietinės okupacijos metais
Sovietinės okupacijos metais, pagal Lietuvoje galiojusį Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos baudžiamąjį kodeksą (nuo 1961 Lietuvos SSR baudžiamasis kodeksas), konfiskacija dažniausiai buvo taikyta asmenims, nuteistiems už valstybinio ir visuomeninio turto vagystes. Nuo 1954 turto konfiskacijos atvejų labai sumažėjo. Tai buvo taikoma tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus ir tik kaip papildoma bausmė. 1961 Lietuvos SSR baudžiamasis kodeksas numatė bendrąją turto konfiskaciją. Nuo 20 amžiaus 8 dešimtmečio pradžios daugėjant valstybinio ir visuomeninio turto vagysčių, Kodekse daugėjo turto konfiskaciją numatančių straipsnių (daugiau kaip 40). Konfiskacija buvo 2 rūšių: viso nuteistajam priklausančio turto konfiskacija (pilnutinė konfiskacija) ir dalies jam priklausančio turto konfiskacija (dalinė konfiskacija). Be turto konfiskacijos, kaip bausmės rūšies, baudžiamajame kodekse buvo nustatyta ir speciali konfiskacija – nusikaltimo įrankių, priemonių, pinigų, kitų vertybių, gautų ar įgytų nusikaltimo būdu. Kodekse buvo įvardyta, kas yra nekonfiskuotinas turtas – būtini nuteistajam ir jo išlaikomiems asmenims drabužiai, skalbiniai, avalynė, baldai ir kiti namų apyvokos reikmenys; gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, priklausantys kolūkiečių ar valstiečių kiemui, žemės ūkio inventorius, sėkla sėjai, nenuimtas derlius, vienintelė karvė arba telyčia, o jų nesant – vienintelė ožka, avis ar kiaulė, t. p. pašaras liekantiems ūkyje gyvuliams iki ganymo sezono; gamybos priemonės, reikalingos profesiniam nuteistojo darbui; maisto produktai ir pinigai, reikalingi nuteistojo išlaikomiems asmenims 3 mėnesiams, t. p. kuras gyvenamajam namui apšildyti per kūrenimo sezoną.
Konfiskacija atkūrus Nepriklausomybę
Pagal 2000 Baudžiamąjį kodeksą (įsigaliojo 2003), konfiskuotinu turtu laikomi nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ar nusikalstamos veikos rezultatai. Teismas konfiskuoja daiktus, perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti, panaudotus darant nusikalstamą veiką, iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir materialinę vertę turinčius kitus daiktus. Iš kitų fizinių ar juridinių asmenų konfiskuotinas turtas konfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Turtas konfiskuojamas, jei jiems buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti ir įgydami turtą jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas, pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos, t. p. jiems perduotas turtas gali būti konfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei šis asmuo (turto savininkas) turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Jeigu konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų arba kitų fizinių ar juridinių asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas, skirdamas turto konfiskaciją, nurodo konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.
Administracinėje teisėje konfiskacija gali būti pagrindinė ir papildoma nuobauda. Teismui paskyrus šią bausmę valstybės nuosavybėn pereina bet koks daiktas, kuris buvo administracinės teisės pažeidimo padarymo priemonė arba tiesioginis objektas, ir pajamos, kurios gautos padarius administracinės teisės pažeidimą. Šaunamieji ginklai, kiti medžioklės įrankiai ir šaudmenys negali būti konfiskuojami iš asmenų, kuriems medžioklė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Muitinės konfiskuotos prekės realizuojamos vadovaujantis Europos Bendrijos muitinės kodekso, Muitinės įstatymo (įsigaliojo 2004) ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
1431
2238