konflkto teòrija, sociãlinio konflkto teòrija, socialinė teorija, tirianti konflikto vaidmenį visuomenės gyvenime ir konfliktą laikanti neišvengiamu socialinio gyvenimo požymiu. Konfliktas kyla susidūrus skirtingiems individų, socialinių grupių, socialinių klasių interesams, tikslams, požiūriams, ideologijoms. Visuomenė ar socialinė organizacija funkcionuoja taip, kad kiekvienas individas ar grupė kovoja siekdami kuo didesnės naudos sau. Tokia kova dažniausiai sukelia socialinius pokyčius (pavyzdžiui, revoliuciją).
Konflikto teorija klostėsi remdamasi klasių kovos teorija. Anot jos, konfliktas kyla todėl, kad žmonės pagal padėtį ekonominėje sistemoje yra susiskirstę į skirtingas klases. Pasak K. Marxo, klasių konfliktas sudaro pačią visuomenės esmę. Vienas žymiausių konflikto teorijos atstovų vokiečių sociologas R. G. Dahrendorfas paneigė šį K. Marxo teiginį. Jo nuomone, pagrindinė konflikto priežastis yra tai, kad vieni žmonės turi valdžią kitų atžvilgiu. Pagrindiniai konfliktai kyla dėl valdžios tarp tų, kurie turi valdžią, ir tų, kurie jos neturi. Ši kova gali vykti neatvirai (latentine forma), bet pagrindas jai egzistuoti yra bet kurioje visuomenėje. R. G. Dahrendorfo konflikto teorijos pagrindiniai teiginiai: kiekvienos visuomenės svarbiausi skiriamieji bruožai yra valdymas, konfliktas ir spaudimas; visuomenės struktūra remiasi vienų grupių valdžia kitoms (pavyzdžiui, savininkų – darbuotojams, karininkų – kareiviams, dėstytojų – studentams ir kita); kiekviena šių grupių turi savo interesų nepaisant to, ar grupę sudarantys individai juos suvokia ar ne; skirtingų grupių narių interesai skirtingi ir prieštaraujantys (pavyzdžiui, gali kilti konfliktas tarp verslininkų, siekiančių padidinti savo pajamas, ir aplinkosaugos aktyvistų, kovojančių už švaresnį orą ir vandenį); žmonės, suvokiantys savo interesus, gali sudaryti visuomeninę klasę; klasių konfliktas sustiprėja, kai visa valdžia sutelkta nedidelės grupės rankose, o valdžios neturintieji neturi galimybės jos įgyti; žmonės gali laisvai organizuoti politines grupes. Konflikto teorijos šalininkai teigia, kad visuomenėje nuolat vyksta pokyčiai ir kyla konfliktai. Konfliktus dar tyrinėjo T. Bottomore’as, M. Gluckmanas, J. Rexas (visi Didžioji Britanija), L. A. Coseris, R. Collinsas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) ir kiti. Konflikto teorija kritikuojama už tai, kad nepaaiškina, kokiu būdu visuomenė išlieka ir veikia nepaisant nuolatinių pokyčių. Konflikto teorija priešinga funkcionalizmui (struktūrinis funkcionalizmas), teigiančiam, kad visuomenė funkcionuoja kaip vienas organizmas, o kiekvienas individas ar socialinė grupė atlieka institucijų funkcijas.
L: L. A. Coser The Functions of Social Conflict Glencoe 1956; R. G. Dahrendorf Sozialen und Klassen Konflikt in der industriellen Gesselschaft Stuttgart 1957; H. Strasser The Normative Structure of Sociology: Conservative and Emancipatory Themes in Social Thought London 1976.