konflktų vadýba, konflikto šalių prieštaravimų šalinimas ir šalių tarpusavio santykių derinimas. Konfliktai kyla susidūrus skirtingiems interesams, tikslams, vertybėms, požiūriams.
Konfliktų rūšys
Pagal dalyvių požymį konfliktai skirstomi į asmens vidinius, tarp asmenų, tarp asmens ir grupės, tarp grupių.
Asmens vidiniai konfliktai iš esmės yra to asmens skirtingų tikslų konfliktai. Pavyzdžiui, dirbančio studento – darbui ar studijoms teikti pirmenybę, vienetinį atlygį gaunančio darbininko – darbų kiekiui ar kokybei, nenormuotai dirbančio vadovo – darbui ar šeimai.
Asmenų konfliktai kyla dėl skirtingų tikslų, vertybių ar požiūrių. Tokie konfliktai labiausiai paplitę, būdingi buičiai, darbui, poilsiui, studijoms ir kitoms sritims, kur bendrauja žmonės. Pvz., pretendentų į vieną darbo vietą, skirtingų charakterių vadovo ir pavaldinio, tingaus studento ir reiklaus dėstytojo konfliktas.
Tarp asmens ir grupės konfliktai atsiranda, kai pavieniai nariai pirmenybę teikia kitokiems negu grupės interesams. Pavyzdžiui, tinginio ir darbščių žmonių kolektyvo, triukšmadario ir klasės draugų, apsivogusios pardavėjos ir parduotuvės darbuotojų konfliktai.
Grupių konfliktai kyla dėl jų susikertančių interesų, dažnai yra natūralios konkurencijos padarinys. Pavyzdžiui, politinių partijų kova dėl valdžios, sporto varžybos, įmonės profesinės sąjungos ir administracijos santykiai, įmonių konkurencija dėl rinkos.
Konfliktų sprendimas
Konfliktams efektyviai spręsti pirmiausia būtina suprasti jų kilimo priežastis – žmonių vertybių, elgesio ir kvalifikacijos skirtumus, ribotus išteklius, tarpusavio priklausomybę, techninių bendravimo priemonių prastą kokybę ir kita. Konfliktai sprendžiami asmeniniais (vengimas ir kompromisas) ir organizaciniais (išaiškinimas, įtikinimas, skatinimas, interesų derinimas, veiksmų koordinavimas, įpareigojimas) metodais.
Konfliktų baigtys
Galimos konfliktų baigtys: konflikto šalys laimi; vieni laimi, kiti pralaimi; visos šalys pralaimi.
Aktyvioji konfliktų vadyba
Konfliktų bendrąja prasme sprendimu grindžiama aktyvioji vadyba, kuri susiformavo 20 a. 9–10 dešimtmečiais. Ši teorija yra sistemų teorijos pagrindu išplėtotas situacinės vadybos modelis. Pagal aktyviosios vadybos teoriją, konfliktų vadyba yra nuolatinis prieštaravimų tarp organizacijos elementų sprendimas, jų tarpusavio santykių derinimas.
2137
konfliktų valdymas; vadyba