konformizmas

konformzmas, sociãlinis konformzmas, prisitaikėliškas elgesys, pasyvus esamos tvarkos, vyraujančių nuomonių, standartų, stereotipų, tradicijų priėmimas veikiant išorinėms sąlygoms ir aplinkybėms, savo nuomonės neturėjimas ar jos atsisakymas. Konformizmo požymiai: individualumo nebuvimas, standartiškumas, pasidavimas manipuliacijoms, konservatizmas ir kita. Konformizmui susiformuoti lemiamą įtaką pagal aplinkybes gali turėti baimė, propaganda, fanatizmas, stiprus grupės solidarumo jausmas, aklas visuotinių standartų sekimas. Konformizmas skiriasi nuo individualizmo (atviro savo įsitikinimų, elgesio normų demonstravimo, neatsižvelgiant į grupėje vyraujančias normas), negatyvizmo (kai asmeninės pažiūros supriešinamos su grupės normomis) ir kolektyvizmo (draugiško bendradarbiavimo grupėje ir savitarpio pagalbos). Paklusimas grupės normoms, jos nuomonei gali būti akivaizdus (priverstinis) arba paslėptas (kai įtaką daro tradicijos, daugumos nuomonė). Jis gali būti išorinis (kai individas formaliai atsižvelgia į grupės reikalavimus, bet lieka prie savo nuomonės, o susidarius aplinkybėms, kai grupė negali daryti spaudimo ir įtakos, individas elgiasi pagal savo įsitikinimus) ir vidinis (kai individas veikiamas aplinkos keičia savo pažiūras, solidarizuojasi su daugumos nuomone ir paklūsta socialinės aplinkos reikalavimams). Abiem atvejais individas atsisako dorinio sąmoningumo. Į konformizmą linkęs individas vengia savarankiškų sprendimų, nusiteikęs pasyviai priimti jau esamus elgesio, vertinimo standartus, prie jų prisitaikyti. Susvetimėjimą, vergišką priklausomybę nuo valdžios ar visuomenės stereotipų, prietarų konformistas gali suvokti kaip savaime suprantamą ar net vienintelę įmanomą padėtį. Ryškiausiai konformizmas reiškiasi totalitarinėse visuomenėse, kad ir kokios ekonominės, socialinės sąlygos vyrautų. Tokiose visuomenėse, esant nuolatiniam ir sistemingam spaudimui, individai dažniausiai susilieja su visuomene, pradeda stereotipiškai mąstyti, praranda sąmoningumą. Konformizmas nėra įgimta savybė, jis formuojasi per bendravimą, ugdymą. Konformizmas nereiškia individo konformistinių reakcijų socializacijos procese, kai individas priima tam tikros grupės normas, papročius ir vertybes, nes tai padeda siekti tinkamo bet kurios socialinės sistemos funkcionavimo.