konga
kònga (isp. conga), Lotynų Amerikos tautų muzikos instrumentas – mušamasis membranofonas. Vienpusis būgnas. Korpusas (puodynės arba į apačią siaurėjančio kūgio pavidalo, viršuje aptrauktas oda, apačia atvira) 70–80 centimetrų aukščio ir 30 centimetrų skersmens, suklijuotas iš lentelių. Mušama pirštais. Naudojama Kubos šokių orkestruose (dažnai dvi skirtingo garso aukščio kongos), džiazo, popmuzikos, kartais simfoninės ir kamerinės muzikos kūriniuose.
2052