kaimo vaikai prie savo namų (Lukonga, netoli Kanangos, 2008)
maisto produktų turgus Matadi mieste (2014)
kòngai (savivardžiai bacongo, wacongo, sundi), bakòngai, Afrikos tauta. Priskiriami bantų tautų grupei. Gyvena Kongo Demokratinėje Respublikoje (7,4 mln. žmonių), Angoloje (2,3 mln. žmonių), Konge (1,6 mln. žmonių), Ugandoje, Gabone, San Tomė ir Prinsipėje. Iš viso pasaulyje yra apie 11 mln. kongų. Kaba kongų kalba ir jos tarmėmis (bantų kalbos). Dauguma tikinčiųjų – katalikai, yra protestantų, sektantų, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus (pavyzdžiui, protėvių kultą).
Gyvensena
Tradiciniai verslai – atogrąžų pūdyminė rankinė žemdirbystė (sorgai, pupos, batatai, dioskorėjos, arachiai, tabakas, palmės, nuo 17 amžiaus – kukurūzai), medžioklė, amatai (audimas, kalvystė, metalų lydymas, puodininkystė, drožyba).
Tradicinę gyvenvietę – gatvinį kaimą – sudaro keturkampio plano vienos patalpos namai dvišlaičiais stogais.
Tradiciniai drabužiai: turtingų vyrų – tunikos iki kelių, moterų – trys įvairaus ilgio sijonai ir skraistės; kitų kongų – sarongo tipo raiščiai ant klubų. Nuo 20 amžiaus kongų drabužiai europietiški, Kongo Demokratinės Respublikos moterys dėvi ilgas sukneles, sijonus, ryši skareles.
Mitybos pagrindas – tirštos košės su prieskoniais ir daržovių, žuvų, mėsos padažais. Iš palmių sulčių daromas vynas, alus.
Kongai išlaikė tradicinį folklorą: dainų, patarlių, pasakų.
Istorija
Kongų etninė bendrija formavosi 13–18 amžiuje dabartinio Kongo valstybės teritorijoje. Nuo 15 amžiaus pabaigos tarp kongų ėmė plisti krikščionybė. Iki 19 amžiaus pabaigoje išliko matrilinijinė giminystė, didžioji šeima, poliginija; kelios šeimos sudarydavo kaimo bendruomenę.