Kongas

Kòngas (Congo), Zaras (pranc. Zaïre), upė Kongo Demokratinėje Respublikoje, Konge ir Angoloje. Ilgis 4374 km (kitais duomenimis, 4320 km, 4700 km), baseino plotas 3,7 mln. km² (kitais duomenimis, 3,8 mln. km²). Prasideda Kongo Demokratinės Respublikos Shabos provincijoje, netoli Zambijos sienos, Mitumbos kalnų pietuose, 1435 m aukštyje.

Aukštupys (2080 km) nuo versmių iki Stanley (Boyomos) krioklių vadinamas Lualaba; teka į šiaurę per plynaukštes, vienur plačiu slėniu, kitur tarpekliais (Nziliu, Portes d’Enfero). Tarpekliuose daug slenksčių ir krioklių. Tekėdamas per ežeringą pelkėtą Kamolando lygumą šakojasi. Apie 40 km aukščiau Kisangani miesto yra Stanley kriokliai (7 krioklių kaskada). Žemiau Stanley krioklių upė vadinama Kongu; teka per Kongo įdubą į šiaurės vakarus, toliau – į vakarus ir pietvakarius.

Vidurupis šakotas, daug salų; slėnio plotis iki 20 km, vagos plotis 1,0–6,4 km, krantai daugiausia pelkėti, plačios salpos, ypač intakų Ubangi ir Sanghos žiočių ruože. Per potvynius užliejami dideli Kongo įdubos plotai. Vidurupio žemutinė dalis (apie 200 km) siauresnė, gili (iki 30 m gylio), teka į pietus per aukštumą 1–2 km pločio stačiašlaičiu slėniu. Prieš Kinšasą 30 km ilgio Kongo ruožas išplatėja iki 25 km pločio ir sudaro Malebo ežerą (plotas apie 650 km²), kurio viduryje – Mbamou sala, kairiajame krante – Kinšasa, dešiniajame – Brazavilis.

Žemupys teka į pietvakarius; iš pradžių siauru (250–500 m pločio) giliu pralaužtiniu slėniu kerta Žemutinės Gvinėjos plynaukštę (Kristalinius kalnus), įveikia daugybę slenksčių ir krioklių (Livingstone’o kriokliai), toliau – kelių kilometrų pločio slėniu per pajūrio žemumą. Vagos plotis 1–2 km, laivakelio gylis 25–30 metrų. Įteka į Atlanto vandenyną sudarydamas estuariją (ilgis 140 km, didžiausias plotis 19 km, gylis iki 100 m); joje daug salų ir seklumų. Didžiausi intakai: Luvua (Luapulos žemupys), Lukuga, Lindi, Itimbiri, Aruwimi, Ubangi, Sangha (dešinieji), Lomami, Lulonga, Ruki, Kasai (kairieji). Kongas minta lietaus vandeniu, vandeningiausias gruodį. Vidutinis debitas žiotyse 41 300 m³/s (nuo 30 000 m³/s balandį iki 60 000 m³/s gruodį). Per metus Kongas nuplukdo į vandenyną 1230 km³ vandens ir 50 mln. tonų nešmenų. Yra tvenkinių ir hidroelektrinių: 2 hidroelektrinės Lualaboje (Nzilio ir Nsekės) ir 2 hidroelektrinės (Inga I ir Inga II) žemupyje, aukščiau Matadi.

Kongas ties Matadi

Laivuojamas neištisai: tarp Bukamos ir Kongolo, Kasongo ir Kibombo, Kindu ir Ubundu, Kisangani ir Kinšasos ir nuo Matadi iki žiočių. Laivuojamuosius ruožus jungia geležinkeliai. Per upę daug keltų. Jūrų laivai plaukia iki Matadi; jūrų laivų uostai: Matadi, Boma, Banana. Didžiausi upinių laivų uostai: Bukama, Kabalo, Kindu, Ubundu, Kisangani, Bumba, Mbandaka, Brazavilis, Kinšasa.

Nuo Ubangi žiočių iki Livingstone’o krioklių eina Kongo Demokratinės Respublikos–Kongo valstybinė siena, nuo Matadi iki Kongo žiočių – Kongo Demokratinės Respublikos–Angolos siena.

-Lualaba

1765