Kòngas, valstybė Afrikoje, gyvavusi 14 a.–18 a. pabaigoje Kongo upės žemupio regione. Sostinė M’banza Kongo (1570–1976 port. São Salvador; dabar Angola, Zairės provincija). Dauguma gyventojų kongai. Pradėjo kurtis apie 1300. Klestėjo 15 a. viduryje; buvo pajungęs kai kuriuos Kongo upės šiaurinio kranto valstybinius junginius. Valdė karaliai (manikongai), didelę įtaką turėjo žynių taryba. Prekiavo dramblio kaulu ir kitkuo su Vakarų Afrikos valstybėmis, nuo 1482 – su portugalais: parduodavo vergus, auksą, pirkdavo ginklų. 15 a. pabaigoje ar 16 a. pradžioje Kongo valdovas Nzinga a Nkvu ir jo sūnus Nzinga Mbemba (nuo 1507 karalius Alfonsas I) apsikrikštijo. Pagal 1515 sutartį portugalai gavo eksteritorialumo teisę.
M’banza Kongo vaizdas nuo Lelundos upės (vario raižinys, 17 a. vidurys; iš Olferto Dapperio knygos Afrikos aprašymas..., 1670 išleista anglų kalba Londone)
16 a. antroje pusėje dėl vergų pirklių grobstymų, portugalų kurstomos vidaus nesantaikos ir klajoklių jagų genčių puldinėjimų (nuo 1570) Kongas pradėjo smukti. Valdovai siekė mažinti vergų prekybą, todėl 17 a. pirmoje pusėje vyko ginkluotų susirėmimų su portugalais. 18 a. padidėjo europiečių (ypač olandų) skverbimasis. 18–19 a. sandūroje Kongas žlugo. 19 a. pabaigoje (formaliai 1883) didžioji buvusios Kongo teritorijos dalis prijungta prie Portugalijos Angolos kolonijos, kita – prie Belgijos karaliaus valdomos Kongo laisvosios valstybės.