Kòngemosės kultūrà, mezolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 6000–5200 pr. Kr. dabartinėje Šiaurės Skandinavijoje. Laikoma Maglemosės kultūros viduriniu laikotarpiu. Kongemosės kultūrai būdingi kreivieji rombiniai antgaliai ir ovalūs kirveliai, pleištai.
Žmonės laikinas gyvenvietės kūrė ežerų pakrantėse, kyšuliuose ir salose. Gyveno iš karčių padarytuose būstose (palapinėse), dengtuose kailiais. Vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko maistą. Manoma, naudojo skobtinius luotus su irklais. Įrankiai ir kiti dirbiniai titnaginiai (gremžtukai, skeltukai, įvairūs mikrolitai), kauliniai ir raginiai (strėlių antgaliai, žeberklai, žvėrių figūrėlės); kauliniai dirbiniai ornamentuoti.
Kongemosės kultūrą pakeitė Ertebųllės kultūra. Kongemosės kultūrai būdingų dirbinių rasta ir Lietuvoje; Maksimonių 4 gyvenvietėje aptikta titnaginių ilgų ovalių kirvelių, kampinių rėžtukų, pailgų ir tumpų gremžtukų, laivelio pavidalo ir kūginių skaldytinių, ilgų peilių, kaulo ir rago dirbinių – žeberklų su užkarpomis, trumpų kirvelių su skyle kotui. Manoma, Kongemosės kultūra darė įtaką Nemuno kultūrai.