konglomerãtas (lot. conglomeratus – surinktas į krūvą), nuotrupinė nuosėdinė sucementuota uoliena.
Pagal sucementuotų nuotrupų dydį skiriamos 2 atmainos: gargždo (1–10 cm dydžio) ir riedulių (daugiau kaip 10 cm dydžio). Konglomeratų nuotrupas cementuoja karbonatai, geležies oksidai, molio mineralai, rečiau silicio oksidai. Konglomeratai dar skirstomi pagal susidarymo sąlygas, cemento kiekį ir tipą, nuotrupų išrūšiavimo pagal stambumą laipsnį, nuotrupų kilmę ir sudėtį. Pagal nuotrupų sudėtį skiriami monomiktiniai (sudaryti iš vienos uolienos nuotrupų) ir polimiktiniai (iš įvairių uolienų nuotrupų) konglomeratai, pagal susidarymo sąlygas – jūriniai, aliuviniai, proliuviniai, ežeriniai. Geologiniuose pjūviuose pagal konglomeratus nustatomi intensyvaus išplovimo laikotarpiai. Kartais konglomeratuose (cemente) randama aukso, platinos, kitų naudingųjų iškasenų (pvz., aukso ir urano turintys konglomeratai eksploatuojami Pietų Afrikos Respublikos Witwatersrando baseine).
gargždo konglomerato tarpsluoksnis atodangoje
konglomerato atodanga
Lietuvoje karbonatais sucementuotų gargždo konglomeratų yra kalvose, kvartero stambianuotrupinių nuogulų sluoksniuose (Neries, Nemuno ir kitų upių šlaitų atodangose).
Ausiutiškių konglomerato luitas Neries šlaite
643