Kòngo dail
Uolose rasta neolito laikotarpio sienų tapybos kūrinių, vaizduojančių žmones, gyvūnus, augalus. Nuo seno kurti dirbiniai iš medžio, metalo, dramblio kaulo. Plėtota audimas, keramika. Lipdyti figūriniai puodai, vėliau jie pradėti žiesti – buvo su dangčiais, puošti reljefiniais juostiniais ornamentais. Figūrinio reljefo centre pagrindinė figūra dažniausiai komponuota didesnė, horeljefinė, aplink ją – siužetinės kompozicijos, kurių vaizdai buvo parenkami pagal užsakovo pageidavimus.
Nuo seno klestėjo medžio drožyba. Dailėje vyravo drožtos medžio skulptūros ir kaukės. Stovinčių vaikų, moterų statuloms būdinga grubi plastika, naudojamos geometrinės formos. Sukurta didelių medinių skulptūrų, kurios statytos ant kapų, nedidelių ritualinių poliruotų ir dažytų figūrėlių. Joms būdinga grėsminga išraiška, perteikta vidinė įtampa, yra realistinės plastikos, groteskinių detalių.
15–18 a. dirbiniuose ryšku portugalų dailės įtaka, pasitaiko krikščioniškų simbolių. Plėtota akmens kalyba. Labiausiai išsiskyrė monumentalios iš minkšto akmens kurtos vadinamosios laidotuvių skulptūros, statytos ant valdovų kapų. Skulptūros, vaizduojančios protėvių dvasias, valdovus, buvo užkeliamos ant didelių cilindro pavidalo ornamentuotų keraminių urnų. Kurtos ir nedidelės fetišinės statulėlės, vaizduojančios fantastines būtybes – dažniausiai gydytojus su simboliniais įrankiais. Joms būdinga ekspresija, realistinė veido ir rankų modeliuotė. Sukurta aukšto meninio lygio medinių polichromuotų kaukių, regalijų iš metalo: lazdų, skeptrų, ritualinių ragų, simbolizuojančių valdovų jėgą ir galią.
moters su vaiku statulėlė (medis, 19 a. pabaiga, Etnografijos muziejus Stokholme)
17 a. pradžioje, sustiprėjus krikščionybės įtakai, sukurta medinių kryžių, šventųjų statulų, valdovų kapai buvo įrengiami bažnyčiose. 18 a.–20 a. pradžioje šventųjų statulos, krucifiksai gaminti pram. būdu. 19 a. ryšku prancūzų dailės įtaka, kuri vyravo iki 20 a. vidurio. Didelę įtaką profesionaliosios Kongo dailės plėtotei padarė 1951 Brazavilyje prancūzų dailininko ir etnografo P. Lodso įkurta tapybos mokykla Poto-Poto. Joje mokęsi Kongo dailininkai (žymiausi – F. Iloki, N. Ondongo, F. Ossali, J. Zigoma) savitu stiliumi nutapė daugiausia buitinio žanro kompozicijų, fantastinių peizažų. Tapyta guašu, akvarele, paveikslams būdinga dekoratyvumas, dinamiškumas, spalvingumas, liaudies tradicijų tąsa.
2271
Kongo kultūra