Kongo Demokratinės Respublikos gamtinis žemėlapis
Kòngo Demokrãtinės Respùblikos gamtà
Reljefas
Kongo Demokratinės Respublikos vakarus ir vidurinę dalį užima Kongo įduba – plokščia, daugiausia pelkėta aliuvinė lyguma. Jos pakraščiai aukštėja terasomis, sudarančiomis 300–400 m aukščio plynaukštes. Pietuose yra Lundos (iki 1600 m), pietryčiuose – Katangos plynaukštės, šiaurėje – Azande, rytuose – Rytų Afrikos plokščiakalnių dalys. Rytiniame pasienyje yra Rytų Afrikos lūžių zona: sprūdinės įdubos, apsuptos horstinių kalnų (Ruwenzori masyvas, 5109 m aukščio Marguerite’os viršūnė – aukščiausias Kongo Demokratinės Respublikos taškas).
Mikeno ugnikalnis (Virungos kalnai)
Į šiaurę nuo Kivu ežero yra aktyvaus vulkanizmo sritis – Virungos kalnai (didžiausias aukštis – 4507 m, Karisimbi ugnikalnis; Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos pasienyje) su veikiančiais Nyiragongo (3470 m; paskutinį kartą išsiveržė 2002) ir Nyamulagiros (3056 m; 2016) ugnikalniais.
Šalies pietryčiuose bei Kongo įdubos šiaurėje ir rytuose yra karstinių reljefo formų; netoli Kaminos yra 7 km ilgio Pitanshi karstinis urvas (ilgiausias Kongo Demokratinėje Respublikoje).
Klimatas
Klimatas tropinis, karštas ir drėgnas. Kongo Demokratinės Respublikos vidurinėje dalyje mėnesių vidutinė temperatūra 27 °C (aukščiausia vasarį), kalnuotose vietovėse –19 °C. Kongo Demokratinės Respublikos šiaurėje per metus iškrinta 1500 mm kritulių (daugiausia balandį–lapkritį), pietuose – 1300 mm (spalį–gegužę); Kongo Demokratinės Respublikos vidurinėje dalyje krituliai tolygiai pasiskirstę per visus metus. Dažni rūkai (žemesnėse vietovėse 150–200 d. per metus), audros (100–140 d. per metus).
Vidaus vandenys
Kongo baseinas užima apie 90 % Kongo Demokratinės Respublikos teritorijos. Didžiausios upės yra Kongas ir jo intakai: Aruwimi, Ubangi (dešinieji), Lomami, Lulonga, Ruki, Kasai (kairieji). Yra krioklių (Stanley kriokliai, arba Boyomos, Livingstone’o kriokliai) ir slenksčių. Dauguma ežerų yra Kongo Demokratinės Respublikos rytuose; didžiausi: Alberto ežeras, Eduardo ežeras, Kivu, Tanganikos ežeras (visi tektoninės kilmės). Didelių ežerų yra ir Kongo Demokratinės Respublikos pietryčiuose prie Zambijos sienos – Mweru ir Upembos, Kongo įduboje – Maï Ndombé’s ežeras (Leopoldo II) ir Tumbos.
Dirvožemiai
Iš dirvožemių daugiausia yra geležaliumžemių. Kongo įdubos didžiojoje dalyje vyrauja šlynžemiai, yra durpžemių, salpžemių. Šalies rytuose yra blizgažemių, pietuose (Lundos plynaukštėje) – smėlžemių.
Augalija
Pusiaujo juostoje auga atogrąžų miškai, Kongo įduboje – užliejamieji lapus metančių ir visžalių medžių miškai, pelkės. Pietuose ir šiaurėje – retmiškiai, krūmai ir antrinė aukštažolė savana. Pietiniame Kongo Demokratinės Respublikos pakraštyje ir pietryčiuose – reti atogrąžų miškai.
gorilos jauniklis (Virungos nacionalinis parkas)
Gyvūnija
Veisiasi afrikiniai drambliai, gorilos, šimpanzės, liūtai, leopardai, šakalai, žirafos, zebrai, hienos, hipopotamai, okapijos, buivolai, iš roplių – mambos, pitonai, krokodilai. Peri papūgos, pelikanai, flamingai, gegutės, garniai, sėjikai. Gausu vabzdžių, ypač skruzdėlių, termitų, uodų (tarp jų – maliarinių), musių cėcė.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima apie 4 % Kongo Demokratinės Respublikos teritorijos.
Didžiausi nacionaliniai parkai: Virungos (įrašytas 1979), Garambos nacionalinis parkas (1980), Kahuzi‑Biégos nacionalinis parkas (1980), Salongos nacionalinis parkas (1984), Okapijų rezervatas (1994; visi pasaulio paveldo vertybės), dar yra faunos, biosferos rezervatų, specialių medžioklės plotų.
4 Ramsaro konvencijos (Kongo Demokratinėje Respublikoje įsigaliojo 1996) saugomos vietovės (plotas 119 066 km2).
Kongo Demokratinės Respublikos gyventojai
Kongo Demokratinės Respublikos konstitucinė santvarka
Kongo Demokratinės Respublikos partijos ir profsąjungos
Kongo Demokratinės Respublikos ginkluotosios pajėgos
Kongo Demokratinės Respublikos ūkis
Kongo Demokratinės Respublikos istorija
Kongo Demokratinės Respublikos švietimas
Kongo Demokratinės Respublikos literatūra
Kongo Demokratinės Respublikos architektūra