Kongo gamtinis žemėlapis
Kòngo gamtà
Krantai
Krantai lygūs. Kranto linijos ilgis 169 kilometrai.
Reljefas
Kongo pakrantėje plyti apie 70 km pločio žemuma, į rytus nuo jos – Mayombe’s kalnai (iki 930 metrų). Kongo vidurinėje dalyje – Batéké plynaukštė, į šiaurės rytus nuo jos – Kongo įdubos pelkėtos akumuliacinės lygumos. Kongo pietuose – karstas; yra urvų (ilgiausias – 1,5 km ilgio Kila‑Ntari urvas).
Klimatas
Klimatas šiaurėje ekvatorinis, pietuose – subekvatorinis. Kongo klimatą veikia šaltoji Benguelos srovė. Sausasis laikotarpis trunka 1–4 mėnesius. Pavasarį ir rudenį, kai šaltosios srovės įtaka silpnesnė, būna 2 lietingieji laikotarpiai (kovą–balandį ir lapkritį–gruodį).
Į šiaurę nuo pusiaujo aukščiausia metinė temperatūra 29–32 °C, žemiausia 18–21 °C, į pietus nuo pusiaujo aukščiausia nuo 25–26 °C (liepą–rugpjūtį) iki 29–32 °C (vasarį–balandį), žemiausia – 18–23 °C, aukštumose (aukščiau kaip 500 m) – 16–20 °C.
Kritulių iškrinta 1300–1500 mm, aukštumose – 1800–2000 mm per metus.
Saghos upė (rytas)
Vidaus vandenys
Upių tinklas tankus. Didžioji Kongo upių dalis priklauso Kongo baseinui (Kongas teka Kongo–Kongo Demokratinės Respublikos valstybine siena). Į Atlanto vandenyną įteka Kouilou, Loémé.
Dirvožemiai
Dirvožemiai daugiausia geležaliumžemiai, Batéké plynaukštėje yra smėlžemių, Kongo įdubos lygumose – šlynžemių, salpžemių, durpžemių.
Augalija
Apie 50 % Kongo teritorijos užima drėgnieji atogrąžų miškai. Šiaurės vakaruose ir aukštumose – savana, pakrantėje – mangrovės.
šimpanzės (Conkouati-Douli nacionalinis parkas)
Gyvūnija
Gausu beždžionių, roplių (gyvačių, krokodilų), paukščių, vabzdžių; yra hipopotamų, leopardų, raganosių, antilopių, buivolų, dramblių.
Aplinkos apsauga
Saugoma 40,74 % (140 032 km2) Kongo teritorijos.
Odzalos (įkurtas 2005, nuo 1977 UNESCO pripažintas biosferos rezervatas), Conkouati–Douli (1999), Ntokou–Pikoundos (2013) nacionaliniai parkai. 4 faunos rezervatai (Léfini, Mont Fouari, Tsoulou, Ngyanga Nordo), 2 medžioklės draustiniai ir kitos saugomos teritorijos.
Nouabalé–Ndoki nacionalinis parkas (1993) – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos teritorijos (Sangha Trinational, 2012) dalis.
Dimonikos biosferos rezervatas (įkurtas 1988).
14 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 1998) saugomų vietovių (plotas 138 138 km2).