Kònija (Konya), miestas Turkijos vidurinės dalies pietvakariuose, į pietus nuo Ankaros, Anatolijos plokščiakalnyje; ilo centras.
Konijos panorama
1,30 mln. gyventojų (2019). Per Koniją eina Stambulo–Bagdado (Irakas) geležinkelis, plentai į İzmirą, Ankarą, Adaną. Oro uostas. Metalo apdirbimo, chemijos, cemento, odos, tekstilės (daugiausia medvilnės, šilko), maisto (malimo, mėsos, pieno, cukraus, aliejaus) pramonė. Kilimų audimo, keramikos ir kiti amatai. Avių ir Angoros ožkų veisimo, javų, cukrinių runkelių, vilnamedžių auginimo regiono prekybos centras. Turizmas. Seldžiukų universitetas (1975). Archeologijos, etnografijos ir kiti muziejai.
2271
Architektūra
Medresės: Sirçali (1242, architektas Badr al Dinas Muslihas, restauruota 1960, dabar Seldžiukų ir Osmanų senienų muziejus) su sultono Selimo Camii mečete (1566), gausiai dekoruota Büyük Karatay (1251, architektas Karatajus ibn Abdalla, dabar Keramikos muziejus), İnce Minareli (1258, architektas Sahib Ata, dabar Seldžiukų akmens ir medžio raižinių muziejus), frizas dekoruotas įrašais, interjeras – keramine mozaika. Rūmī vienuolyno kompleksas su Džalal ad Dino Rumi mauzoliejumi (18 a., dabar Islamo meno muziejus). Mečetės: Alaeddin (12–13 a., architektas Muhammadas ibn Havlanas) su Kiliç Arslan II (12 a. pabaiga) ir Izz al Dino Kaikajaus I (13 a. pradžia) mauzoliejais, Faci Ferruh (1216), Sirçali (1242), Sahib Ata Masjid (dar vadinama Tahir ir Zühre, 13 a. antra pusė), Bulgur Dede (1250), Selimiye (1565), Serefeddin (16 a. antra pusė–17 a. pradžia), Alaeddin Keykobad Camii, Iplikci Camii (dabar Archeologijos muziejus, abi 18 a.). Gömeç Hatun mauzoliejus (13 a. antra pusė), maldos namai Hasbey (1421).
Buvęs maulavitų vienuolyno ansamblis Konijoje (13–19 a., dabar muziejus)
2271
Istorija
Nuo seno miestas žinomas kaip Ikonijus. 1071 atiteko turkų seldžiukų įkurtai valstybei. Jos valdovas Siuleimanas sostinę perkėlė į Ikonijų, pavadino ją Konija, 1092 įgijo sultono titulą, todėl valstybė pavadinta Konijos sultonatu. Konijoje nuo seno gyveno armėnų, graikų, žydų bendruomenių, joje daugėjo turkų seldžiukų. Miestas plėtėsi, jo įvairių nacionalinių kultūrų samplaiką atspindi išlikusios sultonato laikų mečetės, medresės, jų bei citadelių ir valdovų rūmų liekanos. 13 a. į Koniją atsikėlė nuo mongolų bėgančių persų; čia įkurta šokančių dervišų Mevlevi Tekkesi vienuolija, pastatydintas vienuolynas; jame mirė ir palaidotas vienuolijos įkūrėjas Džalal ad Dinas Rumi. 13 a. viduryje dėl mongolų įsiveržimo ir vidaus kovų sultonatas susilpnėjo, smuko ir Konijos politinė, ekonominė bei kultūrinė reikšmė. Nuo 1313 Konija priklausė turkų Karamanidų emyratui, nuo 1474 Osmanų imperijai. Tapo provincijos (ejaleto, nuo 1864 vilajeto) centru; iki 16 a. Osmanų kunigaikščių rezidencija. 1832 prie Konijos Osmanų sultono kariuomenė pralaimėjo Egipto pašos Muchamedo Ali kariuomenei, vadovaujamai jo sūnaus Ibrahimo. 19 a. Konijos plėtrą spartino pirmosios pramonės įmonės, vėliau nutiesta Stambulo–Bagdado geležinkelio linija. 1923 įkūrus Turkijos Respubliką, Konijoje, kaip islamo atramoje, įvyko maištų prieš sekuliarias vyriausybės reformas. 20 a. antroje pusėje dėl patogios geografinės padėties (vakarų ir rytų bei šiaurės ir pietų kelių sankirta) Konija sparčiai plėtėsi, iš žemės ūkio regioną aptarnaujančio miesto virto svarbiu Turkijos pietų ūkiniu centru, daugėjo gyventojų (1973 buvo 228 000 gyventojų, 2001 – 680 000, aglomeracijoje apie 1,2 mln.).
1412
-Ikònijus