Konin (Kòninas), miestas Lenkijos vidurinėje dalyje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į pietryčius nuo Poznanės. Turi apskrities teises.
69 858 gyventojai (2021).
Koninas įsikūręs abipus Wartos upės, prie Gosławicų ir Pątnówo ežerų. Per Koniną eina Poznanės–Varšuvos geležinkelis ir plentas, Bydgoszcziaus–Kaliszo plentas. Spalvotoji metalurgija (aliuminio lydymas ir valcavimas), mašinų (atvirosios kasybos įranga) gamyba, elektrotechnikos, statybinių medžiagų, siuvimo, maisto (cukraus, pieno, malimo, vaisių perdirbimo) pramonė.
Prie Konino kasamos rusvosios anglys (Koninas yra Konino rusvųjų anglių baseino teritorijoje); jomis kūrenamos Konino ir Pątnówo šiluminės elektrinės. Aukštoji specialioji (profesinė) mokykla, užsienio kalbų mokytojų kolegija; Poznanės ir Torunės ekonomikos akademijų, Poznanės aukštosios politechnikos mokyklos filialai. Krašto muziejus, meno galerijos. Kasmetinis tarptautinis vaikų dainų ir šokių festivalis.
Architektūra
Gotikinė Šv. Baltramiejaus bažnyčia (14 a. antra pusė–15 a., secesinė polichromija ir vitražai, 1910, dailininkas E. Niewiadomskis) su barokine koplyčia (1607). Pranciškonų reformatų vienuolyno kompleksas: Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia (1727), vienuolyno pastatas (1733). Klasicistinė rotušė (19 a. pradžia), klasicistinė sinagoga su neogotikos elementais (1832, išplėsta 1883), neogotikinė žydų mokykla (19 a. pirma pusė, perstatyta 1883, dabar biblioteka), neogotikinė evangelikų bažnyčia (1854, išplėsta 1909), daug 18–19 a. gyvenamųjų namų.
Istorija
Ankstyvaisiais viduriniais amžiais pastatyta pilis, 12 a. greta susikūrė prekybinė gyvenvietė. Iki 1293 gavo miesto teises. 1331 sugriautas kryžiuočių. Atstatytas 1333–70. 14 a. kaštelionijos centras (trumpam). Iki 17 a. amatų (daugiausia gelumbės audimo) ir prekybos centras. Po maro epidemijos (1628–31) ir kelių gaisrų 1656 Koniną sugriovė Švedijos kariuomenė. Miestas ilgai neatsikūrė. Nuo 1793 priklausė Prūsijai, 1807–15 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 Rusijai.
19 a. pirmoje pusėje pradėta plėtoti tekstilės, antroje pusėje – metalo ir maisto pramonę. Per II pasaulinį karą 1939–1945 Koninas priklausė Vokietijai, 1939–40 čia buvo getas. Veikė Armija Krajova, pokario metais – antikomunistinis pogrindis. Vaivadijos (1975–99) ir apskrities (14 a.–1975) centras.
2271