konjunktūrà (lot. conjunctura < cojunctus – sujungtas), sudėtingas ir greitai besikeičiantis ekonominis reiškinys, veikiamas veiksnių, kurių pobūdis, poveikio stiprumas ir kryptis kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra skirtingi.
Konjunktūros terminas vartojamas įvairioms ekonominėms situacijoms (pvz., gamybos, kapitalinių įdėjimų, finansų, bankų, vertybinių popierių, užimtumo ir kitoms), bet dažniausiai rinkos situacijai apibūdinti. Rinkos konjunktūra nusako padėtį rinkoje, apibūdinamą paklausos ir pasiūlos lygiais ir jų pokyčiais, rinkos aktyvumu, kainomis, pardavimo kiekiais, palūkanų normų ir valiutų kursų kaita, pelno, dividendų lygiu, gamybos ir vartojimo dinamika.
Skiriama vidaus ir tarptautinės rinkos konjunktūra (jos glaudžiai susijusios). Rinkos konjunktūros pokyčius pirmiausia lemia šalies ekonomikos pobūdis ir lygis. Vidaus ir tarptautinę rinką taip pat veikia politiniai, socialiniai, tarptautiniai ir net gamtiniai veiksniai, kurie lemia konkrečias rinkas tam tikru momentu. Rinkos konjunktūra daro įtaką prekių konkurencingumui, pardavimo ir pirkimo galimybėms, mainų ekonominiam tikslingumui. Veiksnius, veikiančius vidaus rinkos konjunktūrą, galima grupuoti įvairiais požiūriais. Pavyzdžiui, veiksnių poveikį pagal trukmę galima suskirstyti į ilgalaikį ir trumpalaikį, veiksnius pagal poveikio stiprumą – į skatinančius ir stabdančius rinkos plėtrą.
Rinkos konjunktūra tiriama naudojant tam tikrus rodiklius, kuriais kiekybiškai įvertinami konjunktūros pokyčiai ir prognozuojamos jų tendencijos. Konjunktūrai analizuoti ir prognozuoti kiekybiniai rodikliai jungiami į grupes, pavyzdžiui, produkcijos gamybos kiekio, asortimento pokyčių, kapitalo investicijų, naujovių diegimo ir kitų panašių rodiklių lygis ir dinamika, prekių paklausos ir pasiūlos struktūra ir dinamika, mokslo, technikos ir technologijų pažangos įtaka vartojimui, prekių kokybės reikalavimams, užsienio prekybos lygio ir dinamikos, asortimento pokyčių ir prekių tarptautinio konkurencingumo rodikliai.
1036