konklavà (lot. conclave – užrakinamas kambarys), Kardinolų kolegijos susirinkimas popiežiui išrinkti. Popiežius renkamas iš Kardinolų kolegijos narių slaptu balsavimu. Rinkimai gali vykti ir aklamacijos būdu, kai kardinolai, įkvėpti Šventosios Dvasios, vieningai sušunka išrinktojo vardą, t. p. popiežių gali rinkti grupė kardinolų, kuriems kiti vienbalsiai suteikė rinkimų įgaliojimus. Išrinktajam sutikus, jis tampa popiežiumi. Konklava vyksta uždarytoje Siksto koplyčioje Vatikane. Čia kardinolai prisiekia laikytis apaštalinės konstitucijos ir slaptumo. Konklavai vadovauja Kardinolų kolegijos dekanas. Popiežiaus išrinkimą ženklina balti dūmai, kylantys iš Siksto koplyčios kamino.
konklava (2013, Siksto koplyčia, Vatikanas)
Iki 11 a. popiežiai buvo skiriami imperatoriaus arba renkami Romos gyventojų. 1059 popiežius Mikalojus II rinkimų teisę suteikė tik kardinolams. Konklavos tradiciją įvedė popiežius Grigalius X konstitucija Ubi periculum (1274), siekdamas pagreitinti popiežiaus išrinkimą. Popiežius Pijus X 1904 susistemino popiežiaus rinkimų tvarkos pakeitimus (konstitucija Vacante Sede Apostolica 1904) ir panaikino pasaulietinės valdžios įtaką rinkimams. Popiežius Pijus XII nustatė popiežiui išrinkti reikalingą balsų daugumą (2/3 + 1 balsas). Popiežius Paulius VI rinkėjų amžių apribojo iki 80 metų. 1996 popiežius Jonas Paulius II paskelbė naują popiežiaus rinkimų taisyklių redakciją (apaštalinė konstitucija Universi Dominici Gregis).
2483