konkrècijos (lot. concretio – suaugimas, sutirštėjimas), įvairaus dydžio mineralinės sankaupos nuosėdinėse uolienose. Nuo supančių uolienų konkrecijos skiriasi savo struktūra, dažnai ir mineraline sudėtimi. Dažnai būna spindulinės struktūros rutulio, elipsoido, disko arba kombinuotos formos; centre būna kitos mineralinės sudėties grūdelis – konkrecijos užuomazga. Dydis – nuo milimetro dalių iki metro ir daugiau. Konkrecijos susidaro per sedimentaciją arba nuosėdų diagenezę iš kalcito, aragonito, geležies oksidų ir sulfidų, kalcio fosfatų, gipso, silicio oksido, mangano junginių. Vandenynuose ir jūrose susidaro geležies‑mangano konkrecijos (eksploatuojamos). Lietuvoje juros sistemos nuogulose randama siderito, kreidos sistemos nuogulose – fosforito ir titnago, įvairių sistemų nuogulose – kalcito konkrecijų (oolitų).
fosforito konkrecijos
2961