konkrečioji dailė
žurnalo Art Concret pirmojo ir vienintelio numerio viršelis (1930, dailinininkas T. van Doesburgas)
konkrečióji dail (pranc. art concret), modernistinės dailės kryptis – geometrinės abstrakcijos atmaina, artima konstruktyvizmui. Konkrečiosios dailės kūrinyje vengiama bet kokių užuominų į daiktinę realybę, subjektyvių emocijų perteikimo, atsitiktinės formos; dailės kūrinys suvokiamas kaip visiškai savarankiškas, racionaliai sukonstruotas objektas. Linija, spalva, plokštuma, geometrinė forma naudojamos ne kaip tikrovės abstrahavimo priemonės – jomis kuriama grynai vizualinė, savais loginiais dėsniais grįsta struktūra. Konkrečiosios dailės (tapybos, skulptūros) kūriniams būdinga preciziškas atlikimas, minimalistinė forma, lokalios spalvos. Konkrečiosios dailės terminą 1924 suformulavo T. van Doesburgas. 1930 jis su kitais įkūrė grupuotę Art Concret, to paties pavadinimo leidinyje (išėjo tik 1 numeris) paskelbė konkrečiosios dailės manifestą.
Konkrečioji dailė turėjo sekėjų įvairiose šalyse: Prancūzijoje (konkrečiosios dailės idėjas plėtojo grupuotė Abstraction‑Création), Italijoje (1948 įkurta grupuotė Movimento Arte Concreta), Šveicarijoje (1944 Bazelyje surengta tarptautinė, 1960 – retrospektyvinė konkrečiosios dailės paroda) ir kitur. Kiti žymesni dailininkai: J. Hélionas, J. Albersas, M. Billis, J. Dewasne’as, L. Fontana, R. P. Lohse, A. G. C. Magnelli.
art concret