konkras (pranc. concours – varžybos), populiariausia žirgų sporto rungtis, raitelių varžybos griaunamų kliūčių ruože. Runtyniaujama aptvertoje smėlio arba žolės aikštėje (būna ir uždarų patalpų konkūrai), kurioje įrengiama griaunamų kliūčių trasa (parkūras).
Priklausomai nuo konkurso klasės ir rūšies būna skirtingas kliūčių ar jų kombinacijų kiekis (nuo 6 iki 17), jos būna skirtingų formų, aukščio, pločio. Vidutinis kliūčių aukštis 160 cm (kartais siekia 180 cm), plotis 200 centimetrų. Vyrai ir moterys varžosi kartu, lygiomis teisėmis, nugalėtoju skelbiama pora – raitelis ir žirgas. Raitelių tikslas – kuo greičiau, tiksliau ir be klaidų įveikti trasą. Už klaidas (pvz., kliūties nuvertimą, žirgo nepaklusnumą, raitelio kritimą, kliūčių eiliškumo supainiojimą, kontrolinio laiko normatyvo viršijimą) skiriami baudos taškai, viršijus jų limitą dalyviai diskvalifikuojami. Laimi mažiausiai baudos taškų surinkusi, esant lygiam rezulatui – per trumpiausią laiką finišavusi pora.
Konkūrų taisyklės griežtai reglamentuotos, jų laikymasis prižiūrimas Tarptautinės žirginio sporto federacijos (Fédération Équestre Internationale, FEI).
Istorija
Šokinėti per kliūtis žirgus pradėta mokyti 18 a., išpopuliarėjus lapių medžioklėms ir dalyvių varžymuisi tarpusavyje. Pirmosios varžybos surengtos 19 a. viduryje Paryžiaus žirgų parodoje. 1900 konkūras buvo įtrauktas į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą (nugalėjo belgų karininkas Aimé Josephas Haegemanas su žirgu Benton II).
Nuo 1953 rengiami konkūrų pasaulio čempionatai (pirmasis čempionas ispanas Francisco Goyoaga su žirgu Quorumu), nuo 1957 – Europos čempionatai (vokietis Hansas Günteris Winkleris su Sonnenglanzu), 1965–74 – moterų čempionatai (buvo 3; britė Marion Coakes su Strolleriu), nuo 1978 vyrai ir moterys varžosi kartu (pirmoji pasaulio čempionė kanadietė Gail Greenough su Mr T 1986, pirmoji Europos čempionė – prancūzė Alexandra Ledermann su Rochet M 1999). Nuo 1978 Tarptautinė žirgų sporto federacija rengia konkūrų Pasaulio taurės varžybas (prilygsta pasaulio čempionatui). Pasaulio ir Europos čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse daugiausia laimėjimų pelnė Vokietijos ir Prancūzijos raiteliai.
Lietuvoje
Lietuvoje konkūrai rengiami nuo 1920. Pirmuose konkūruose dalyvaudavo kariškiai (varžydavosi husarų, ulonų ir dragūnų pulkai). Vakarų Europos aukštąsias kavalerijos mokyklas baigė karininkai Antanas Andriūnas, Ugianskis, Jonas Kukta, Vladas Zarauskas. Nuo 4 dešimtmečio į varžybas įtraukti civiliai.
Pirmasis pokario konkūras surengtas 1955 10 16 Kaune. Pirmuoju pokario Lietuvos konkūrų čempionu (I Lietuvos spartakiada) 1956 tapo Vladas Zarauskas su žirgu Kukurūzu, 1959 II Lietuvos spartakiadoje konkūrą laimėjo Liudvikas Navickas su Sakalu. 1964 10 10–11 Kaune vyko I tarptautinės konkūrų varžybos (dalyvavo lietuviai, lenkai ir estai). 1972 IX tarptautinėse konkūrų varžybose Lietuvos rinktinė (Kęstutis Natkevičius su Kvadratu, B. Rukšėnas su Žaibu, Gediminas Seilius su Eleksyru ir A. Marčinskas su Chromogenu) užėmė 2 vietą, 1973 Lietuvos jaunimo konkūrų rinktinė (V. Šleivis su Riteriu, P. Balandis, Gediminas Pikūnas su Žaibu) tapo SSRS jaunimo čempione. 1974–76 Alfonsas Dapkus su Rozmarinu 3 kartus tapo Lietuvos konkūrų čempionu. 1981–82 jaunis Edmundas Klimovas tapo Lietuvos suaugusiųjų konkūrų čempionu, 1982 Z. Šarka, Laimondas Skėrys ir Vincas Civinskas (jaunesnysis) laimėjo III SSRS jaunimo žaidynių sidabro medalius.
VIII SSRS tautų spartakiados ir SSRS čempionato konkūrų rungtyje Zigmantas Šarka su Fascidu užėmė 1 vietą, Vincas Civinskas – 4 vietą, komandinį konkūrą (160 cm kliūtys) laimėjo Lietuvos rinktinė (Rimantas Babrauskas su Flagmanu, Vincas Civinskas jaunesnysis su Faridu, Edmundas Klimovas su Despotu, Zigmantas Šarka su Fascidu). 1986 R. Udrakis su Dekoracija laimėjo Europos jaunimo konkūrų čempionato bronzos medalį.
1989 FEI įkūrė konkūrų Pasaulio taurės atrankinę Vidurio Europos lygą (Central European League, CEL), apimančią visas socialistines šalis; šių šalių raiteliai gavo galimybę deleguoti laimėtojus į prestižinį Pasaulio taurės finalą. 1994 Vidurio Europos lygoje Rimantas Babrauskas su Hamanu užėmė 3 vietą ir gavo teisę dalyvauti 1995 Pasaulio taurės finale.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1998 Z. Šarka su Ema pirmasis dalyvavo pasaulio jojimo žaidynių konkūrų varžybose Romoje.
konkūras. L. Asadauskaitė Londono olimpinėse žaidynėse (2012)
2564