konkureñcija (lot. concurrentia < concurro – bėgu drauge), įmonių, privačių asmenų ir kitų ekonominių subjektų varžymasis dėl rinkų.
Konkurencija atsiranda, kai vienoje sferoje (gamyboje, prekyboje ar kitoje veikloje) veikia ir siekia naudos (didesnių pajamų, pelno ir kita) keli tokią pačią veiklą plėtojantys ekonominiai subjektai.
Konkurencija yra svarbiausias rinkos ekonomikos elementas, skiriantis ją nuo planinės ekonomikos. Ji skatina ekonominius subjektus reaguoti į vartotojų poreikių, technologijų pokyčius, geriau paskirstyti gamybos veiksnius, gerinti prekių ir paslaugų kokybę, mažinti sąnaudas, diegti naujoves.
Dėl didelės konkurencijos bankrutuoja įmonės, kurios neįstengia atsilaikyti prieš savo konkurentus, greitai prisitaikyti prie kintančios situacijos.
Konkurencijos rūšys
Idealų rinkos ūkį atitinka tobuloji konkurencija. Tai yra teorinis, praktikoje nepasitaikantis modelis, kuris reiškia, kad rinkoje veikia daug pirkėjų ir pardavėjų, įmonės gamina homogeniškas (vienarūšes) prekes ir turi vienodą kaip ir vartotojai informaciją apie jas ir jų kainas, nesusiduria su papildomais mokesčiais, įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos kliūtimis ir šalutiniais reiškiniais.
Kai nepatenkinta bent viena tobulosios konkurencijos sąlyga, konkurencija vadinama netobuląja konkurencija. Šios konkurencijos rūšys: grynoji monopolija (arba monopsonija), oligopolinė konkurencija ir monopolinė konkurencija. Grynosios monopolijos (monopsonijos) atveju kurios nors prekės ar paslaugos rinkoje vyrauja vienas pardavėjas (pirkėjas), oligopolinės konkurencijos – nedidelis skaičius įmonių. Praktikoje labiausiai paplitusi monopolinė konkurencija. Jai būdinga daug pirkėjų ir pardavėjų, kurie turi pakankamai informacijos apie produkcijos kainas, yra pakankamai laisvas įėjimas į rinką ir išėjimas iš jos, įvairiarūšė ir, pirkėjų požiūriu, panaši (pakeičiama) produkcija, bet vykdoma sąmoninga produkcijos diferenciacija. Vis dažniau konkuruojama ne mažinant kainas (kainų konkurencija), bet gerinant produkcijos ir paslaugų kokybę, pardavimo sąlygas, diegiant naujoves, reklamuojant ir kita, kai pačios kainos nekinta.
Konkurencija gali vykti ūkio šakos (ekonominės veiklos rūšies) viduje ir tarp ūkio šakų (ekonominės veiklos rūšių). Pirmuoju atveju tos šakos gamintojai varžosi dėl naudingesnių produkcijos gamybos ir tiekimo sąlygų, dėl to nusistovi bendra jų gaminamos produkcijos rinkos kaina, antruoju atveju konkurencija vyksta tarp skirtingų šakų ir daro poveikį investicijų srautams, kapitalas persilieja į pelningesnes sritis, dėl to mažėja rinkos kaina, didėja produkcijos gamyba ir pardavimas, taip pat ir tą produkciją gaminančių įmonių pelnas.
Pasauliniame ūkyje konkuruoja aplenkti (ar pavyti) viena kitą siekiančios valstybės.
Daiktinė konkurencija vyksta tarp konkrečios produkcijos gamintojų ar paslaugos teikėjų, rūšinė – tarp vienarūšę panašių savybių produkciją gaminančių, funkcinė – tarp vienodos paskirties skirtingą produkciją gaminančių įmonių. Konkurencija gali vykti ne tik tarp įmonių, gaminančių vienodas ar viena kitą pakeičiančias prekes, bet ir tarp skirtinga, nesusijusia veikla besiverčiančių įmonių, pavyzdžiui, dėl reklamos laiko eteryje, savo prekių dalies padidinimo vartojime.
Konkurencijos metodai
Konkurencinė kova rinkos ekonomikoje vyksta įvairiais metodais, pavyzdžiui, tarpusavyje konkuruojančios įmonės pervilioja viena iš kitos klientus siūlydamos produkciją už mažesnę kainą (vadinamoji jėgos strategija, kraštutinė jos apraiška yra dempingas), pabrėžiama produkcijos didelė vartojamoji vertė, taip užimamas vartotojų, turinčių ypatingų pageidavimų, rinkos segmentas (nišos strategija), įmonės siekia individualizuoti savo produkciją keisdamos standartinį modelį pagal klientų pageidavimus, taip pasiekdamos bazinių produkcijos savybių ir jos dizaino bei ypatingų savybių derinį (jungiamoji strategija), ieško esminių techninių ir organizacinių sprendimų, kurie leistų pritraukti pirkėją ir maža kaina, ir gera kokybe, taip sukurdamos iš principo naujas prekes ar gamybos būdus (revoliucinė strategija).
Greta sąžiningos, rinkos priemonėmis vykdomos konkurencijos egzistuoja ir nesąžininga, kai imamasi daugelio šalių ir tarptautiniais susitarimais draudžiamų veiksmų – pramoninio šnipinėjimo, korupcijos, naudojamas svetimas prekės ženklas, kopijuojama konkurentų produkcija, naudojama klaidinanti reklama, piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi rinkoje, nutylima vartotojui svarbi informacija, taikoma diskriminacinės, dempingo kainos, slapti susitarimai prieš konkurentus, jie šmeižiami ir diskredituojami, imamasi reketo ir kita.
Konkurencijos reguliavimas
Konkurenciniai santykiai yra valstybinio reguliavimo objektas (konkurencijos politika).
2498
konkurencinė kova