konkùrsas, muziknis konkùrsas, muzikos atlikėjų, kompozitorių varžybos, vykstančios pagal iš anksto nustatytą tvarką (nurodoma privalomoji programa, atliekamos programos ar kūrinio trukmė ir kita).
Bruožai
Sudaroma žiuri, kuri vertina konkurso dalyvius, skiria premijas, diplomus, laureatų vardus. Konkursai būna tarptautiniai ir nacionaliniai, kartais rengiami ir per festivalius. Vyksta keliais etapais – turais. Dažniausiai rengiami pianistų, smuikininkų, kiek rečiau – dainininkų, violončelininkų konkursai. Dažnai ribojamas dalyvių amžius (iki 28–32 metų), vaikų ir jaunimo konkursų dalyviai varžosi atskirai pagal amžiaus grupes.
Raida iki 19 amžiaus
Konkursai buvo rengiami jau senovės Graikijoje. 590 pr. Kr. Delfuose pradėtos rengti Pitijos žaidynės, kuriose varžydavosi ne tik atletai, bet ir poetai, dainininkai, muzikantai, kompozitoriai (nugalėtojai būdavo apdovanojami laurų vainikais). Ši tradicija buvo tęsiama ir senovės Romoje. Nuo tada konkursų nugalėtojus imta vadinti laureatais (lotyniškai laureatus – apvainikuotas laurų vainiku).
Vidurinėje Azijoje buvo rengiami aitysai (akynų varžybos), per kuriuos gavę temą dainiai improvizuodavo. Viduramžiais itin išpopuliarėjo trubadūrų, truverų, minezingerių ir meisterzingerių varžybos, jos dažnai tapdavo neatsiejama rūmų ar miestų švenčių dalimi. 11–16 a. Prancūzijoje amatininkų cechai rengdavo literatūrines muzikines varžybas puy. Nugalėtojas būdavo apdovanojamas įvairiais prizais, jam suteikiamas roy de puy (prancūziškai varžybų karalius) vardas. Ši tradicija turėjo įtakos atsirasti meisterzingerių varžyboms Vokietijoje. Viduramžiais ir vėliau Airijoje vykdavo arfininkų turnyrai.
Renesanso epochoje rengtos žymiausių to meto muzikantų improvizavimo įvairiais instrumentais (vargonais, klavesinu, smuiku) varžybos, jas rengė mecenatai arba dvasininkai. Tokiuose improvizacijos konkursuose yra dalyvavę J. S. Bachas, G. F. Händelis, A. Scarlatti, W. A. Mozartas, M. Clementi, G. B. Viotti ir kiti.
Raida nuo 19 amžiaus
Šiuolaikinius konkursus pradėta rengti 19 a. pradžioje. 1803–1968 Prancūzijos institutas Paryžiaus konservatorijos absolventui kompozitoriui skirdavo Romos premiją – apdovanojimą už geriausią kūrinį (kantatą, vėliau – vienveiksmę operą). Panašios premijos po kelerių metų pradėtos skirti Belgijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). 1889 Vienos muzikos ir scenos menų universitete įvyko pirmasis Bösendorferio fortepijonų fabriko surengtas pianistų konkursas (tebevyksta, pagrindinis prizas – koncertinis Bösendorferio fortepijonas). 1886 Rusijoje A. Rubinšteino iniciatyva buvo įsteigtas ir 1890 Sankt Peterburge surengtas I tarptautinis Rubinšteino konkursas, kuriame varžėsi kompozitoriai ir pianistai (iki 1910 konkursas vyko kartą per 5 metus, buvo surengtas Berlyne, Vienoje, Paryžiuje ir Sankt Peterburge).
Po I pasaulinio karo pradėta rengti daugiau tarptautinių konkursų. 1927 surengtas F. Chopino tarptautinis pianistų konkursas Lenkijoje, 1933 – F. Liszto tarptautinis pianistų konkursas Budapešte, 1935 – H. Wieniawskio smuikininkų konkursas Varšuvoje (nuo 1952 rengiamas Poznanėje), 1937 – E. Ysaye smuikininkų, 1938 ir pianistų konkursas Briuselyje (nuo 1951 Belgijos karalienės Elžbietos konkursas), 1939 – tarptautinis Ženevos konkursas. 1943 Paryžiuje surengtas M. Long ir J. Thibaud smuikininkų ir pianistų konkursas (nuo 1946 tarptautinis). 20 a. 6 dešimtmetyje greta pianistų ir smuikininkų konkursų pradėta rengti pūtikų, arfininkų, dainininkų, įvairių kamerinių ansamblių konkursai. Nuo 1956 rengiamas Eurovizijos dainų konkursas. Kiti žymūs tarptautiniai konkursai: Didžiojoje Britanijoje – C. Flescho smuikininkų (Londone, nuo 1945), Leedso pianistų (nuo 1961), Italijoje – F. Busoni pianistų (Bolzano, nuo 1949), G. B. Viotti dainininkų (Vercelli, nuo 1950), chorų Arezzo (nuo 1952), N. Paganini smuikininkų (Genujoje, nuo 1954), A. Toscanini dirigentų (Parmoje, nuo 1981), Vokietijoje – J. S. Bacho pianistų, smuikininkų, vargonininkų ir dainininkų (Leipcige, nuo 1950), R. Schumanno pianistų ir dainininkų (Zwickau, nuo 1956), H. von Karajano fondo dirigentų (Berlyne, nuo 1969), Belgijoje – Lježo styginių kvartetų (nuo 1951), Prancūzijoje – Tulūzos dainininkų (nuo 1954), Ispanijoje – M. Canals (Barselonoje, nuo 1955), Viana da Mottos pianistų (Lisabonoje), Graikijoje – M. Callas dainininkų ir pianistų (Atėnuose, abu nuo 1957), Austrijoje – L. van Beethoveno pianistų (Vienoje, nuo 1958), A. Brucknerio vargonininkų (Linze, nuo 1974), W. A. Mozarto konkursas (Zalcburge, nuo 1975), Rusijoje – Čaikovskio konkursas (Maskvoje), Rumunijoje – G. Enescu pianistų, smuikininkų ir dainininkų (Bukarešte, abu nuo 1958), Vengrijoje – Haydno konkursas (Budapešte), Izraelyje – tarptautinis arfininkų (Tel Avive, abu nuo 1959), A. Rubinsteino pianistų (Tel Avive, nuo 1974), JAV – R. Casadesus pianistų (Clevelande, nuo 1975), D. Mitropulo dirigentų (Niujorke, nuo 1961), V. Cliburno pianistų (Fort Worthe, Teksaso valstija; nuo 1962), Kanadoje – Montréalio konkursas (nuo 1965).
1957 Ženevoje įkurta Pasaulinė tarptautinių muzikos konkursų federacija (angliškai World Federation of International Music Competitions, WFIMC), kuri 21 a. pradžioje turėjo daugiau kaip100 narių. 1970 Miunchene (Vokietija) įsteigta Europos jaunimo muzikos konkursų sąjunga (angliškai European Union of Music Competitions for Youth, EMCY), vienijanti dauguau kaip 50 nacionalinių ir tarptautinių jaunimo konkursų.
Konkursai Lietuvoje
Lietuvoje M. K. Čiurlionio iniciatyva 1910 Lietuvių dailės draugijos Muzikos sekcija paskelbė lietuviškos muzikos kūrinių konkursą. 1938 Lietuvos muzikų draugija surengė dainos konkursą. Po II pasaulinio karo Lietuvoje rengiami įvairių atlikėjų (ir muzikos mėgėjų), kompozitorių konkursai, tarp jų – Čiurlionio konkursas, rengiamas nuo 1965 Vilniuje (pianistų ir vargonininkų; nuo 1991 tarptautinis, priklauso Pasaulinei tarptautinių muzikinių konkursų federacijai, Dvariono konkursas (jaunųjų pianistų ir smuikininkų; nuo 1974 rengti respublikiniai, nuo 1989 – ir tarptautiniai), Vainiūno konkursas (tarptautinis pianistų ir kamerinių ansamblių, nuo 1993).
Reguliariai vyksta aukštųjų mokyklų studentų mišrių chorų konkursas Juventus (nuo 1968 Kaune, nuo 1997 tarptautinis). Rengiamas vaikų ir moksleivių dainų televizijos konkursas Dainų dainelė (nuo 1974) ir kiti. 2001 Lietuvos kultūros fondas kartu su Lietuvos muzikos akademija surengė I tarptautinį J. Heifetzo smuikininkų konkursą. Kompozitorių kūrybos konkursus rengia Lietuvos kompozitorių sąjunga. Lietuvių atlikėjai ir kompozitoriai dalyvauja įvairiuose konkursuose Lietuvoje ir užsienyje, kviečiami žiuri nariais.
1237
418